Šiluminis naudingumo koeficientas (η t h {\displaystyle \eta _{th}\,}\eta_{th} \,) apibūdina, kokią dalį į įrenginį tiekiamos šilumos paverčiama naudingąja išvestimi. Tai be matmenų dydis, dažnai išreiškiamas procentais, taikomas įvairiems šiluminiams įrenginiams, pvz. vidaus degimo varikliui, katilui arba krosniai.

Įrenginio įvestis yra šilumos kiekis arba suvartoto kuro energetinis kiekis (Q i n {\displaystyle Q_{in}\,}Q_{in} \,), o išvestis gali būti mechaninis darbas (W o u t {\displaystyle W_{out}\,}W_{out} \,), perduodama šiluma (Q o u t {\displaystyle Q_{out}\,}Q_{out} \,) arba abi šios formos. Kadangi įeinanti šiluma dažnai turi finansinę vertę, naudingumo koeficiento bendroji apibrėžtis yra:

η t h ≡ Išvesties įvestis . {\displaystyle \eta _{th}\equiv {\frac {\text{Išvestis}}{\text{Įvestis}}}. } \eta_{th} \equiv \frac{\text{Output}}{\text{Input}}.

Pagal pirmąjį ir antrąjį termodinamikos dėsnį išvesties energija negali viršyti įvesties, todėl

0 ≤ η t h ≤ 1,0. {\displaystyle 0\leq \eta _{th}\leq 1.0.} 0 \le \eta_{th} \le 1.0.

Šiluminis naudingumo koeficientas procentais reiškia 0 %–100 %. Dėl nuostolių (pvz., trinties, šilumos nuostolių, netobulos degimo pusiausvyros, išmetamųjų dujų energijos) praktinėje technikoje η_th dažnai yra daug mažesnis už 100 %. Tipiniai pavyzdžiai:

  • Įprastas benzininis automobilio variklis: maždaug 25 %.
  • Didelė anglimis kūrenama elektros jėgainė: apie 36 % (vieno ciklo, kondensacinė turbina).
  • Kombinuoto ciklo jėgainė (dujų ir garų ciklų kombinacija): iki ~60 % praktinėmis sąlygomis.

Matavimo ir skaičiavimo pavyzdžiai

Jei žinome tiekiamą šilumos kiekį Q_in ir naudingą išvestį (W_out arba Q_out), naudingumą apskaičiuojame paprastai:

  • Jei išvestis yra mechaninis darbas: η_th = W_out / Q_in.
  • Jei išvestis yra šiluma (pvz., krosnyje perduodama šiluma): η_th = Q_out / Q_in.

Pavyzdys (automobilio variklis): jei per degimo ciklą į variklį tiekiama 100 MJ kuro šilumos (Q_in) ir variklis atiduoda 25 MJ mechaninio darbo (W_out), tada η_th = 25 MJ / 100 MJ = 0,25 = 25 %.

Pavyzdys (jėgainė): deginant kurą tiekiama 1000 MJ, o elektrinė iš tinklo išveda 360 MJ elektros energijos → η_th = 360/1000 = 0,36 = 36 %.

Termodinaminiai limitai ir Carnot

Idealusis (reversibilus) ciklas turi teorinį viršutinį ribą, vadinamą Karno naudingumu (Carnot efficiency), kuris priklauso tik nuo karštojo ir šaltojo rezervuarų termodinaminės temperatūros (absolute temperature):

η_Carnot = 1 − T_c / T_h, kur T_c ir T_h matuojamos Kelvinais. Šis ribinis naudingumas rodo, kad didinant karštojo darbo terpės temperatūrą arba mažinant šaltojo rezervuaro temperatūrą, galima padidinti teorinį naudingumą. Tačiau realūs įrenginiai niekada nepasiekia Karno ribos dėl praktinių nuostolių.

Veiksniai, mažinantys naudingumą

  • Šilumos nuostoliai į aplinką per sieneles arba išmetamųjų dujų sistema.
  • Mechaninės trinties ir siurblių / kompresorių darbo sąnaudos.
  • Nepilnas degimas ar netobulos kuro sąlygos vidiniuose degimo varikliuose.
  • Termodinaminės ribos – ribotos temperatūros ir slėgio santykiai, medžiagų atsparumas aukštoms temperatūroms.
  • Nuostoliai elektros generatoriuje arba transmisijoje (jei vertinama elektros gamyba).

Kaip pagerinti šiluminį naudingumą

  • Kombinuoto ciklo konfigūracija (pvz., dujų turbina + garų turbina) — išnaudojama išmetamųjų dujų šiluma.
  • Padidinti darbo temperatūrą ir slėgį ten, kur tai įmanoma, naudojant pažangias medžiagas.
  • Šilumos atgavimo sistemų įdiegimas (šildytuvai, regeneracija, ekonomiškesni šilumokaičiai).
  • Geresnė izoliacija mažina nepageidaujamus šilumos nuostolius.
  • Technologijų atnaujinimas: aukštesnės efektyvumo siurbliai, turbinos, degikliai ir kt.

Kita naudinga informacija

Reikėtų atskirti šiluminį naudingumą (η_th) nuo koeficiento naudingumo šilumos siurbliuose ar šildymo sistemose (COP — coefficient of performance), kurio interpretacija skiriasi: COP gali būti didesnis už 1, nes jis reiškia kiek šilumos pernešama santykinai su įvestu elektriniu darbu, o ne santykį tarp išgaunamos energijos ir šilumos kuro energetinės vertės.

Santrauka: šiluminis naudingumo koeficientas η_th parodo, kokią dalį tiekiamos šilumos paverčiame naudingąja išvestimi. Jis ribojamas termodinamikos dėsniais, praktiškai priklauso nuo konstrukcinių sprendimų ir eksploatacinių nuostolių, o realių įrenginių reikšmės paprastai svyruoja nuo keliolikos iki keliasdešimt procentų, išskyrus kombinuoto ciklo sprendimus, kurių η_th gali būti gerokai didesnis.