"Beautiful Dreamer" - Stepheno Fosterio daina, parašyta apie 1862 m. Pirmą kartą ji buvo išleista (po mirties) 1864 m. leidykloje "William A. Pond & Co." Ji buvo reklamuojama kaip paskutinė Fosterio daina, tačiau to negalima patvirtinti — Fosteris mirė 1864 m. sausio 13 d., ir tikėtina, kad kūrinys buvo paskelbtas po jo mirties, tačiau tikslios kūrinio atsiradimo datos ir autoriaus ketinimų dokumentacijos trūksta.
Daina skiriasi nuo daugelio Fosterio populiarių parlor dainų ir minstrelių numerių savo raminančia, lėta melodija ir paprastu, sentimentaliniu tekstu. Kai kuriuose šaltiniuose ji palyginama su ankstesniu jo darbu "Open Thy Lattice, Love" — abiejose dainose yra trijų dalių ritmas ir panašūs vaizdiniai, susiję su jūra bei jūros gyvūnija, taip pat juntamas saldus, lyrinis charakteris.
Akompanimentas dažnai rašomas arpeggijuotais (arkadiniais) akordais, kurie sukuria bel canto operos primenantį, užliūliuojantį efektą. Muzikinė tekstūra, švelni melodija ir ritminis pulso jausmas suteikia kūriniui sapno ar miglos atmosferą — tai daina apie ištirpinimą, užmarštį ir galutinį išnykimą: atlikėjui ar klausytojui gali kilti interpretacija, kad adresatas miega arba jau miręs; autorius to tiesiogiai neįvardija.
Interpretacijos svyruoja: kai kas "Beautiful Dreamer" traktuoja kaip lopšinę, kitų nuomone — kaip elegiją arba romantizuotą mirties apmąstymą. Muzikologai vertina dainą nevienodai; kai kurie kritikai ją laiko pernelyg saldžia ar sentimentaline — vienas jų apibūdino kūrinį kaip „sacharininį“ ir „šiek tiek primenantį Irvingo Berlino idiomą“.
Vis dėlto daina ilgainiui tapo viena iš labiausiai atpažįstamų Fosterio kompozicijų ir dažnai įrašoma bei atliekama įvairiuose ansambliuose bei populiariojoje kultūroje. Ji prisideda prie Fosterio reputacijos kaip XIX a. Amerikos dainų autoriaus, kurio paprastos, emocionalios melodijos plačiai paplito parloriose, teatriniuose ir vėliau įrašų leidiniuose.
Santraukoje: „Beautiful Dreamer“ – tai melancholiška, melodinė daina, kuri dėl savo užliūliuojančio akompanimento ir neaiškaus teksto interpretacijos išlieka intriguojančiu ir ilgaamžiu XIX a. popmuzikos pavyzdžiu.