Reguliuojamasis veržliaraktis (švediškas raktas): apibrėžimas ir istorija
Reguliuojamasis veržliaraktis (švediškas raktas): sužinokite jo apibrėžimą, išradėjų istoriją ir technologinę evoliuciją nuo XIX a. patentų.
Reguliuojamasis veržliaraktis — tai veržliaraktis su reguliuojamo pločio žandikauliu, skirtas priveržti arba atlaisvinti skirtingų dydžių tvirtinimo detalių galvutes. Tokį įrankį galima naudoti įvairių dydžių veržliaraktis galvutėms, taip pat jis tinka ir veržlėms arba varžtams. Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse dažnai vartojamas pavadinimas „švediškas raktas“.
Konstrukcija ir paskirtis
Reguliuojamasis veržliaraktis turi fiksuotą ir judamą žandikaulį; judamasis žandikaulis nustatomas sukamuoju varžtu (taip pat vadinamu „krumpliaračiu“ arba „červiu“), kuriuo galima tiksliai sureguliuoti atstumą tarp žandikaulių. Daugelyje modelių varžtas turi plokštelę ar paviršių, užtikrinantį patikimą užfiksavimą; kai kurie raktai turi papildomą užrakinimo mechanizmą, kad žandikauliai nenusislinktų darbo metu.
Tokio tipo įrankiai skiriasi dydžiu (nuo mažų smulkiems darbams iki didesnių, skirtų vamzdžių ir stambių detalių priveržimui), medžiaga (dažniausiai plienas, kartais su chromo ar kito apsauginio sluoksnio padengimu) ir gamybos būdu (kalti, frezuoti, presuoti). Reguliuojamasis veržliaraktis plačiai naudojamas automobilių remonte, santechnikos darbuose, montavimo ir priežiūros darbų rinkiniuose.
Pavadinimai ir kilmė
Angliškai šio įrankio pavadinimai skiriasi: JAV dažniau vartojamas terminas „adjustable wrench“ (arba „adjustable spanner“), JK — „adjustable spanner“. Kai kuriose kalbose ir regionuose jis vadinamas pagal išradėjo pavardę — pvz., „švediškas raktas“ pagal švedų išradėją Johaną Petterį Johanssoną.
Istorija ir svarbiausi išradėjai
Yra keli asmenys, kuriems priskiriama reguliuojamo veržliarakčio išradimas. Vienas iš jų — Edvinas Bardas Budingas (Edward Beard Budding, 1796–1846), inžinierius iš Stroudo (Anglija), kuriam kartais priskiriami ankstyvieji sprendimai reguliuojamų žandikaulių srityje. Taip pat paminėtinas Enochas Harrisas, kuris 1885 m. rugsėjo 22 d. gavo JAV patentą Nr. 326868 už veržliaraktį, leidusį reguliuoti ir užfiksuoti tiek žandikaulių plotį, tiek rankenų kampą.
Reikšmingą vaidmenį suvaidino ir švedų išradėjas Johanas Petteris Johanssonas; jo pavarde šiame regione dažnai vadinamas „švediškas raktas“. 1891 m. Johanssonas gavo patentą patobulintam reguliuojamam veržliarakčiui, kurio konstrukcijos elementai (ypač reguliavimo mechanizmas) tapo plačiai naudojami vėlesniuose modeliuose. Johanssonas pagerino ankstesnius sprendimus, tarp jų remdamasis XIX a. anglų inžinieriaus Richardo Clyburno 1842 m. atliktais išradimais.
Praktiniai patarimai ir priežiūra
- Tinkamas naudojimas: statykite veržliaraktį taip, kad fiksuota žandikaulio dalis būtų priglausta prie veržlės ar varžto pusės, kurioje taikoma jėga — taip sumažėja slydimas ir dantenų apvalinimo rizika.
- Išlaikymas: reguliariai valykite žandikaulių sritis nuo nešvarumų ir sutepkite reguliavimo varžtą lengvu tepalu, kad mechanizmas laisvai judėtų.
- Sauga: nenaudokite reguliuojamo veržliarakčio vietoje plaktuko ar kaip svirties pailginimo („cheater bar“), nes tai gali sulaužyti įrankį arba pažeisti apdirbamus elementus.
- Pasirinkimas: rinkitės kokybišką, tinkamo ilgio ir pločio modelį, atsižvelgdami į darbus; profesionalūs raktai dažnai yra kalti (drop-forged) ir turi apsauginį padengimą nuo korozijos.
Apibendrinant, reguliuojamasis veržliaraktis yra universalus ir plačiai paplitęs mechanikas bei buityje naudojamas įrankis; jo konstrukcija ir pavadinimai vystėsi per kelis šimtmečius, o šiandien prieinamų variantų įvairovė leidžia pasirinkti tinkamiausią įrankį konkrečiam darbui.
Reguliuojamas veržliaraktis
Reguliuojami veržliarakčiai nuo 1892 m. (apačioje) iki šių dienų (viršuje)
Beždžionių raktai
Beždžionių raktas - tai sunkusis veržliaraktis, kurio žandikaulio plotis buvo nustatomas sukamuoju žiedu, pritvirtintu po slankiojančiu apatiniu žandikauliu. Jį 1840 m. išrado Vusterio (Masačusetso valstija) peilių gamintojas Loring Coes. Jis buvo sukurtas pagal veržliaraktį, naudotą Anglijos XVIII a. vežimų ratams. Coe jį užpatentavo 1841 m., o įrankiai buvo reklamuojami ir parduodami Jungtinėse Valstijose kaip "beždžionių veržliarakčiai".
Beždžionės raktas (kairėje), palyginti su "Stillson" arba vamzdiniu raktu (dešinėje)
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra reguliuojamasis veržliaraktis?
A: Reguliuojamasis veržliaraktis yra įrankis, naudojamas įvairaus dydžio veržlėms ar varžtams tvirtinti arba atlaisvinti, turintis reguliuojamo pločio žandikaulį.
K: Kaip dar vadinasi reguliuojamasis veržliaraktis?
A: Įvairiose pasaulio dalyse reguliuojamasis veržliaraktis gali turėti skirtingus pavadinimus.
K: Kas yra vienas iš reguliuojamojo veržliarakčio išradėjų?
A.: Teigiama, kad vienas iš reguliuojamojo veržliarakčio išradėjų yra Edvinas Bardas Budingas, inžinierius iš Stroudo (Anglija).
Klausimas: Kas gavo JAV patentą reguliuojamam veržliarakčiui, kuriuo buvo galima reguliuoti ir užfiksuoti tiek žandikaulių plotį, tiek rankenų kampą?
A: Enochas Harrisas gavo JAV patentą 326868 už reguliuojamą veržliaraktį, kuriuo buvo galima reguliuoti ir užfiksuoti tiek žandikaulių plotį, tiek rankenų kampą.
K: Kaip kai kuriose šalyse kitaip vadinamas reguliuojamas veržliaraktis?
A: Kai kuriose šalyse reguliuojamas veržliaraktis vadinamas "švedišku raktu" pagal švedų išradėjo Johano Petterio Johanssono pavardę.
K: Kas yra Johanas Petteris Johanssonas ir koks jo indėlis kuriant reguliuojamąjį veržliaraktį?
A: Johanas Petteris Johanssonas yra švedų išradėjas, išradęs patobulintą reguliuojamo veržliarakčio versiją, už kurią 1891 m. gavo patentą ir kuri naudojama iki šiol. Jis patobulino kito anglų inžinieriaus Richardo Clyburno 1842 m. išradimą.
K: Kokia yra pagrindinė reguliuojamojo veržliarakčio funkcija?
A: Pagrindinė reguliuojamojo veržliarakčio funkcija - tvirtinti arba atlaisvinti įvairaus dydžio veržles ar varžtus, naudojant reguliuojamo pločio žandikaulius.
Ieškoti