Atogrąžų bangos (rytines): apibrėžimas, kilmė ir uraganų rizika
Sužinokite apie atogrąžų (rytines) bangas: apibrėžimą, kilmę, judėjimą ir kaip jos didina uraganų bei tropinių audrų riziką Atlanto ir Ramiojo vandenyno regione.
Atogrąžų bangos, arba rytinės bangos, Atlanto vandenyne dar vadinamos Afrikos rytinėmis bangomis, yra atmosferos įdubos tipas — ilgesnė, aukšto horizonto mastelio ir palyginti žemo slėgio sritis, pasvirusi iš šiaurės į pietus, kuri juda iš rytų į vakarus per atogrąžų kraštus. Tokios bangos dažnai sukelia gausesnį debesuotumą ir perkūnijas, ypač tada, kai joms tenka palankios sąlygos konvekcijai ir atmosferos drėgmei.
Kilmė ir mechanizmai
Atogrąžų bangos dažniausiai susiformuoja rytiniame sraute, šalia pietinės subtropinio gūbrio arba aukšto slėgio juostos, esančios į šiaurę ir pietus nuo tarptropinės konvergencijos zonos (ITCZ). Jos gali atsirasti ir kaip frontalinių zonų uodegos subtropikuose bei tropikuose; tokiu atveju jas dažnai vadina rytinėmis bangomis, nors jos formos ir kilmės mechanizmai gali skirtis nuo tipiškų tropinių bangų.
Skirtingi faktoriai prisideda prie jų susidarymo:
- Dinaminiai procesai: bangas gali generuoti nestabilumai Afrikos rytinėje atmosferoje — pavyzdžiui, Afrikos rytinis srautas arba Afrikos rytinis jetas, kurių barotropiniai ir barokliniai nestabilumai formuoja rytines bangas.
- Termodinaminiai veiksniai: dieninis konvekcijos ciklas virš Sahelio ir gretimų regionų, šiltas paviršiaus oras bei drėgmė tropinėse sluoksniuose palengvina debesuotumo ir audrų susiformavimą ant bangos ašies.
- Aplinka: sausas ir karštas Saharos oro sluoksnis (Saharan Air Layer) gali vietomis slopinti konvekciją, tačiau tuo pačiu sukelti didelius gradientus ir stiprinti bangos dinamiką.
Judėjimas ir charakteristikos
Atogrąžų bangos paprastai juda į vakarus kartu su vyraujančiais rytiniais vėjais palei tropikų ir subtropikų zonų ribas netoli ekvatoriaus. Jų trukmė gali svyruoti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o judėjimo greitis ir stiprumas priklauso nuo aplinkinių srautų bei sąlygų troposferoje. Kartais šios bangos į vakarus persikelia per didelius atstumus ir pasiekia vandenynus, kur jų poveikis atmosferos sąlygoms gali sustiprėti arba susilpnėti priklausomai nuo jūros paviršiaus temperatūros ir vėjo šepetėlio (vertical wind shear).
Vystymasis į tropinius ciklonus ir uraganų rizika
Daugelis tropinių ciklonų, ypač Atlanto vandenyne, prasideda kaip rytinės bangos — pirmykštis forminis sutankėjimas, suteikiantis smulkesnę konvekcinę veiklą. Tačiau tam, kad rytinė banga virstų tropiniu ciklonu ar uraganu, reikia kelių palankių sąlygų:
- šiltos jūros paviršiaus temperatūros (SST),
- pakankamai drėgmės viduriniuose atmosferos sluoksniuose,
- mažas vertikalus vėjo šepetėlis (silpnas vėjo poslinkis aukštyn),
- iš anksto egzistuojantis sutankėjimas arba sukimosi bruožai (pvz., rytinė banga su geru žemės paviršiaus sutelkimu).
Jei šios sąlygos susidaro, rytinė banga gali išsivystyti į stipresnę atogrąžų audrą ir galiausiai į tropiniaiciklonai. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl rytinės bangos kelia reikšmingą uraganų riziką, ypač vasaros ir rudens sezonu Atlanto baseine bei Ramiojo vandenyno šiaurės rytų dalyje, minėtoje Atlanto vandenyno ir Ramiojo vandenyno zonose.
Stebėjimas ir prognozavimas
Atogrąžų bangų stebėjimas remiasi palydovinėmis nuotraukomis, radaro duomenimis, meteorologiniais modeliais ir oro balionais (radiosondomis). Tyrėjai naudoja Hovmöllerio diagramas ir kitus laiko–erdvės analizės metodus, kad sektų bangų judėjimą ir vertintų jų potencialą vystytis. Nors pažangios skaitmeninės prognozės padeda nustatyti rizikas, bangų konversija į tropinius ciklonus vis dar išlieka sudėtinga prognozei dėl smulkių skalės procesų ir vietinių sąlygų jautrumo.
Pasekmės ir pasirengimas
Net jeigu rytinė banga nesivysto į uraganą, ji gali sukelti intensyvias atogrąžų audras, potvynius, perkūnijas ir perkaitusią atmosferinę veiklą – tai gali paveikti žemės ūkį, transportą ir gyventojų saugumą pakrančių regionuose. Kai banga turi potencialą formuotis į tropinį cikloną, meteorologai ir civilinės apsaugos institucijos privalo informuoti visuomenę apie galimus potvynius, stiprų vėją ir audrų pavojų bei rekomenduoti pasiruošimo priemones.
Santrauka
Atogrąžų arba rytinės bangos yra svarbūs atmosferos dariniai tropinėse ir subtropinėse zonose: jos generuoja konvekciją ir audras, kelia potvynių bei perkūnijų riziką ir yra dažni tropinių ciklonų pradmenys, ypač Atlanto regione. Supratimas apie jų kilmę, judėjimą ir sąlygas, kurios lemia tolesnį vystymąsi, yra būtinas efektyviam stebėjimui, prognozavimui ir visuomenės apsaugai.
Charakteristikos
Prieš atogrąžų bangą paprastai būna grimztančio, labai sauso oro sritis, slenkanti kaip šiaurės rytų vėjas. Praėjus įdubos linijai, vėjas pasisuka į pietryčius, staiga padidėja drėgmė, atmosfera destabilizuojasi, todėl kyla plataus masto liūtys ir perkūnijos, kartais smarkios. Bangai tolstant į vakarus, liūtys pamažu baigiasi.
Atlanto vandenyne pastebima išimtis iš bendros taisyklės, kad po tropinės bangos iškrinta daug kritulių. Už tropinės bangos periodiškai patenka labai sauso oro banga, vadinama Sacharos oro sluoksniu (SAL), todėl dangus būna be debesų arba beveik be debesų, nes konvekciją riboja sauso sluoksnio inversija. Be to, visos dulkės, kurių gali būti SAL sluoksnyje, atspindi saulės spinduliuotę ir šiek tiek atvėsina žemiau esančią atmosferą.
Atlantic
Tropinės bangos Atlanto vandenyne susidaro dėl trikdžių, kurie iš Afrikos žemyno atplaukia į Atlanto vandenyną. Juos sukelia arba sustiprina Afrikos rytinis srovės srautas. Didelės transoceaninės aukšto slėgio ląstelės arba anticiklono, kurio centras yra netoli Azorų salų, cirkuliacija pagal laikrodžio rodyklę skatina rytines bangas nuo Afrikos pakrančių į Šiaurės Ameriką. Apie 60 % Atlanto atogrąžų ciklonų iš pradžių susiformuoja iš atogrąžų bangų, o apie 85 % intensyvių Atlanto uraganų (3 ir aukštesnės kategorijos) susiformuoja iš atogrąžų bangų.
Atogrąžų ciklonai kartais gali vėl virsti atogrąžų banga. Paprastai taip atsitinka, jei viršutinio lygio vėjo šlytis yra per stipri. Audra gali vėl išsivystyti, jei viršutinio lygio vėjo šlytis sumažėja arba sustoja. Jei tropinė banga juda greitai, ji gali turėti stiprų vėją, viršijantį tropinės audros jėgą, tačiau ji nelaikoma tropine audra, jei neturi uždaros cirkuliacijos.
Rytinė Ramiojo vandenyno dalis
Teigiama, kad rytinės Ramiojo vandenyno dalies tropiniai ciklonai susiformuoja iš tropinių bangų, kurios taip pat ateina iš Šiaurės Afrikos. Vasaros mėnesiais atogrąžų bangos gali nuslinkti į šiaurę iki Jungtinių Amerikos Valstijų pietvakarių dykumos ir sukelti intensyvesnių liūčių laikotarpius dabartinėje musonų zonoje.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra tropinės bangos?
A: Tropinės bangos - tai atmosferos įduba, kuri juda iš rytų į vakarus ir sukelia debesuotumą bei perkūnijas.
K: Kaip jos dar vadinamos Atlanto vandenyne?
A: Atlanto vandenyne jos dar vadinamos Afrikos rytų bangomis.
K: Kas taip pat gali susidaryti iš frontalinių zonų uodegos subtropikuose ir tropikuose?
A: Vakarų krypties bangos taip pat gali susiformuoti iš fronto zonų pabaigos subtropikuose ir tropikuose.
K: Ar šios bangos tinkamai vadinamos tropinėmis bangomis?
A: Jos nėra tinkamai vadinamos tropinėmis bangomis; tai yra apverstos įdubos forma, turinti daugelį savybių, būdingų visiškai tropinėms bangoms.
K: Kur susidaro tropinės bangos?
A: Jos susidaro rytiniame sraute palei pietinę subtropinio kalnagūbrio arba aukšto slėgio juostos, esančios į šiaurę ir pietus nuo tarptropinės konvergencijos zonos (ITCZ), pusę.
K: Kaip paprastai pernešamos tropinės bangos?
A: Paprastai jas į vakarus neša vyraujantys rytų vėjai, pučiantys išilgai atogrąžų ir subtropikų sričių netoli ekvatoriaus.
K: Ką tropinės bangos gali sukelti šiaurės Atlanto ir šiaurės rytų Ramiajame vandenyne?
A: Dėl jų šiaurės Atlanto ir šiaurės rytų Ramiajame vandenyne gali susidaryti tropiniai ciklonai.
Ieškoti