Viqueque (Vikeke) – didžiausia Rytų Timoro savivaldybė

Vikeke (Viqueque) – didžiausia Rytų Timoro savivaldybė: unikali gamta, turtinga kultūra ir istorija, vietinės tradicijos bei upių pavadinimai.

Autorius: Leandro Alegsa

Koordinatės: 8°51′ ŠIAURĖS PLATUMOS 126°22′ RYTŲ ILGUMOS / 8.850° ŠIAURĖS PLATUMOS 126.367° RYTŲ ILGUMOS / 8.850; 126.367

Vikė (tetum. Vikeke) yra didžiausia Rytų Timoro savivaldybė. Pavadinimas kilęs iš senovinio pavadinimo "We Keke"; We reiškia "vanduo", o Keke - "apyrankė". Šis vardas atspindi tiek regiono ryšį su vandens keliais ir pakrantėmis, tiek tradicinius vietos simbolius.

Geografija

Vikė plyti pietrytiniame Timoro salos regione ir yra didžiausia šalies savivaldybė pagal plotą – jos teritorija siekia maždaug apie 1 880 km². Ji ribojasi su kitomis Rytų Timoro savivaldybėmis (pvz., Baucau, Manatuto ir Lautém) bei turi pakrantę į pietus, iš kurios galima pasiekti Timoro jūrą. Teritorija yra mišri: pakrantės žemumos pereina į kalnuotas vidurines vietoves, kur vyrauja miškai, upės ir aukštesnės kalvos.

Administracinė struktūra

Vikė padalinta į kelis administracinius postus (administrative posts / subdistriktus), tarp kurių svarbiausi yra:

  • Viqueque (centras ir savivaldybės administracijos centras)
  • Uato-Lari
  • Lacluta
  • Ossu

Kiekviename administraciniame poste yra kelios suco (vietinės bendruomenės), kurios atsakingos už žemės valdymą, tradicines praktikas ir kasdienę vietos administraciją.

Gyventojai ir kalbos

Vikėje gyvena įvairių etninių grupių žmonės; pagal pastaruosius gyventojų surašymus savivaldybėje gyvena maždaug apie 73–75 tūkst. gyventojų (2015 m. duomenys). Oficialios valstybės kalbos yra portugalų ir tetum, tačiau vietinėse bendruomenėse plačiai vartojamos tetum dialektai ir kitos regioninės kalbos. Tradicinė kultūra ir vietinės papročiai tebėra svarbūs kasdieniame gyvenime.

Ekonomika

Ekonomika daugiausia paremta žemės ūkiu: vietiniai ūkininkai augina ryžius, daržo kultūras, kavą ir kitus maisto produktus daugiausiai savarankiškoms reikmėms bei vietinei prekybai. Taip pat svarbios smulkiosios prekybos, gyvulininkystė ir tradicinės amatų veiklos, pavyzdžiui, audimas ar drožyba. Infrastruktūros ir investicijų trūkumas riboja didesnį ekonominį augimą, tačiau regionas turi potencialo plėstis per žemės ūkio modernizavimą ir turizmo iniciatyvas.

Istorija

Vikė, kaip ir visas Rytų Timoras, turi sudėtingą istoriją: ilgą laiką šalį valdė portugalai, o vėliau 1975–1999 m. laikotarpiu šalis patyrė Indonezijos okupaciją ir smurtą. 1999 m. referendumo ir nepriklausomybės atkūrimo metu daug teritorijų, įskaitant Vikę, kentėjo nuo konfliktų ir sunaikinimo. Po nepriklausomybės įkurtos vietos valdžios institucijos pradėjo atkūrimo ir rekonstrukcijos darbus, tačiau daugelis bendruomenių vis dar dirba atstatant infrastruktūrą ir gerinant paslaugas.

Transportas ir infrastruktūra

Pagrindiniai keliai jungia Vikę su kitomis Rytų Timoro savivaldybėmis, tačiau daug vietovių vis dar yra sunkiau pasiekiamos, ypač lietingo sezono metu. Vietinės komunikacijos ir paslaugos palaipsniui gerėja, tačiau daugelis kaimo vietovių lieka priklausomos nuo sezoninių kelių ir pėsčiųjų jungčių. Vietos centrai turi sveikatos punktus, mokyklas ir rinkas, kurios tenkina kasdienius poreikius.

Gamtos ypatybės ir turizmas

Regionas pasižymi gamtos įvairove: nuo smėlėtų arba uolėtų pakrančių iki kalvotų ir miškingų vidurio sričių. Dėl savo pakrantės ir bangavimo sąlygų kai kurios vietos pritraukia rytų Timoro banglentininkus ir pajūrio turistus. Taip pat domina tradinės kaimo bendruomenės, rankdarbiai, vietinė virtuvė ir kultūriniai renginiai. Ekoturizmas ir kultūrinis turizmas yra sritis, kurioje Vikė turi augimo galimybių, ypač jeigu bus investuota į privačią ir viešąją infrastruktūrą bei skatinamas tvarus lankytojų srautas.

Vikė yra svarbi Rytų Timoro dalis – tiek pagal plotą, tiek pagal kultūrinę įvairovę. Nors savivaldybė susiduria su infrastruktūros ir ekonominiais iššūkiais, ji taip pat turi reikšmingą potencialą plėtrai, ypač žemės ūkio modernizavimo, turizmo ir vietos bendruomenių stiprinimo srityse.

Geografija

Vikė yra pietinėje Timoro pakrantėje, prie Timoro jūros. Jo plotas - 1880,39 km2 (726,02 kv. mylios).

Jis ribojasi su Baucau savivaldybe šiaurėje, Lautemo savivaldybe rytuose ir Manatuto savivaldybe vakaruose.

Savivaldybės sostinė vadinasi taip pat: Viqueque.

Yra penkios administracinės pareigybės: Lacluta, Ossu, Uato-Lari (portugališkajame Timore jis buvo žinomas kaip Leça, o Tetume rašomas Watulari), Uato Carabau (Tetume rašomas Watucarbau) ir Viqueque.

Per Viqueque ir į Timoro jūrą teka šios upės: Nunuc, Tuco, Cuha, Bularan, Benaro, Beaco ir Weburak Viqueque administraciniame poste; Lugassa pasienyje su Uato-Lari; Saqueto, Bebui, Borouai ir Oiqui Uato-Lari administraciniame poste; Molaiuai ir Uaidori Uatucarbau administraciniame poste.

Ossu administracinį postą supa keli kalnai: Vakaruose - Monte Mundo Perdido, pietuose - Builo, rytuose - Matebijos masyvas, o šiaurėje - Fatu Laritame. Monte Mundo Perdido 16 100 ha (40 000 akrų) plotas saugomas medžioklei ir paukščių apsaugai kaip paukščiams svarbi teritorija. Čia aptinkama daug endeminių rūšių, tarp jų - daug retų orchidėjų.

Vikės apygardos administraciniai postai ir sukaktysZoom
Vikės apygardos administraciniai postai ir sukaktys

Viqueque savivaldybės miestai ir upės (2003-2015 m. ribos)Zoom
Viqueque savivaldybės miestai ir upės (2003-2015 m. ribos)

Gyventojai

2011 m. Vikės savivaldybėje gyveno 73 581 gyventojas. Jos tankumas - 39,1 gyventojo viename kvadratiniame kilometre.

Vikė yra malajų-polineziečių tetum kalbos tėvynė. Rytų Timore ji yra viena iš oficialių kalbų kartu su portugalų kalba. Rytinėje savivaldybės dalyje gyvena kalbantieji papuasų makasae kalba.

·        

Nedidelis miestelis netoli Monte Mundo Perdido

·        

Vandens buivolai kelyje į Vikę

·        

Tebe Dahur šokis

·        

Tradiciniai šokėjų karoliai



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3