Visual Basic

"Visual Basic" (VB) - tai programavimo kalba, kurią "Microsoft" sukūrė savo operacinei sistemai "Windows". Teigiama, kad BASIC kalbą lengviau skaityti nei kitas kalbas.

"Visual Basic" yra plačiai suprantama aukšto lygio programavimo kalba, parašyta naudojant paprastus angliškus žodžius ir sintaksę. Tai interpretuojamoji kalba, kodas gali būti paleidžiamas iš karto po to, kai yra parašytas.

Turint interpretatorių, juo naudotis paprasčiau, nes prieš paleidžiant sukompiliuotą versiją kompiuteriui nereikia kompiliuoti kodo, galbūt rasti klaidų, kurias reikia ištaisyti. Sukūrus veikiantį kodą, jį galima kompiliuoti į .exe failą, kad jis veiktų visuose šiuolaikiniuose "Windows" kompiuteriuose, nesvarbu, ar VB įdiegta, ar ne. Ši kalba leidžia pradedančiajam programuotojui kurti profesionaliai atrodančias "Windows" programas, nes joje yra braižymo priemonių įprastoms "Windows" formoms kurti. VB taip pat turi pažangių funkcijų - koncepcijų ir struktūrų, kurios leidžia pritaikyti programas naudoti internete. Visual Basic neveikia kitose nei Windows operacinėse sistemose ir kompiuteriuose su ne Intel suderinamais procesoriais.

Nors programa sulaukė kritikos dėl savo trūkumų, tačiau 1993 m. vasarą išleidus 3 versiją "Visual Basic" sulaukė didžiulės komercinės sėkmės. Daugelis bendrovių siūlė trečiųjų šalių valdiklius, gerokai praplečiančius jos funkcionalumą.

Pavyzdžiai

Dim MyInput MyInput = InputBox("Kiek jums metų?") If Not IsNumeric(MyInput) Then MsgBox "Tai ne skaičius!" ElseIf MyInput < 0 Then MsgBox "Jūs negalite būti mažesnis už nulį!" ElseIf MyInput > 100 Then MsgBox "Tai senas skaičius!" Else MsgBox "Jums " & MyInput & " metai." End If

Private Sub Form_Load() MsgBox "Hello, World" End Sub

Istorija

VB 1.0 buvo pristatyta 1991 m. Vartotojo sąsajos kūrimo "vilkimo ir nuleidimo" principas yra kilęs iš Alano Cooperio ir jo bendrovės "Tripod" sukurto formų generatoriaus prototipo. Bendrovė "Microsoft" sudarė sutartį su Cooperiu ir jo bendrininkais, kad šie sukurtų "Tripod" programuojamą formų sistemą, skirtą "Windows 3.0", kodiniu pavadinimu "Ruby" (tai nesusiję su programavimo kalba "Ruby"). Tripod iš viso neturėjo programavimo kalbos. "Microsoft" nusprendė sujungti "Ruby" su "Basic" kalba ir sukurti "Visual Basic". Sąsajų generatorius "Ruby" suteikė "Visual Basic" "vaizdinę" dalį, o ši buvo sujungta su "EB" įterptinės BASIC kalbos varikliu, skirtu "Microsoft" atsisakytai duomenų bazių sistemai "Omega". Ruby taip pat suteikė galimybę įkelti dinaminių nuorodų bibliotekas su papildomais valdikliais (tuomet vadintais "gizmos"), kurie vėliau tapo "Visual Basic Extension" (VBX) sąsaja. Toliau pateikiamos "Visual Basic" versijos:

Pavadinimas	Operacinė sistema	Išleidimo data	Aprašymas
Visual Basic 1.0	Windows	1991 m. gegužė	Ši versija pirmą kartą buvo išleista parodoje "Comdex/Windows World" Atlantoje, Džordžijos valstijoje.
Visual Basic 1.0	DOS	1992 m. rugsėjis	Ši kalbos versija nebuvo visiškai suderinama su "Visual Basic for Windows". Taip atsitiko todėl, kad ši kalba iš tikrųjų buvo kita "Microsoft" DOS pagrindu sukurtų BASIC kompiliatorių QuickBASIC ir BASIC Professional Development System versija. Sąsaja naudoja tekstinę vartotojo sąsają, kurioje naudojami išplėstiniai ASCII simboliai, imituojantys grafinės vartotojo sąsajos išvaizdą.
"Visual Basic 2.0	Windows	1992 m. lapkričio mėn.	Programavimo aplinka buvo lengviau naudotis nei 1.0 versija, be to, ji buvo greitesnė. Visų pirma, formos tapo momentiniais objektais, taip padėdamos pagrindą klasių modulių koncepcijoms, kurios vėliau buvo pasiūlytos 4.0 versijoje.
"Visual Basic 3.0	Windows	1993 m. vasara	"Visual Basic 3.0" buvo išleistos standartinė ir profesionali versija. VB3 buvo įdiegta "Microsoft Jet Database Engine" 1.1 versija, kuri galėjo skaityti ir rašyti "Jet" (arba "Access") 1.x duomenų bazes. Išleidus šią versiją produktas tapo sėkmingesnis. Tačiau "Visual Basic 3.0" buvo labai kritikuojama, nes nebuvo "tikroji programavimo kalba"; ji negalėjo kurti tikrųjų vykdomųjų (EXE) failų. Tai reiškė, kad bet kurią VB programą reikėjo interpretuoti paleidimo metu ir ji veikė lėčiau nei įprasta kompiuterio programa.
"Visual Basic 4.0	Windows	1995 m. rugpjūtis	Tai buvo pirmoji versija, kuria galima kurti 32 bitų programas ir 16 bitų "Windows" programas. Ji turi tris versijas: Standard, Professional ir Enterprise. Joje taip pat buvo įdiegta galimybė "Visual Basic" rašyti ne vartotojo sąsajos klases. Dėl skirtingų "Visual Basic 4" versijų nesuderinamumo kilo diegimo ir veikimo problemų. Ankstesnėse "Visual Basic" versijose buvo naudojami VBX valdikliai, o "Visual Basic 4.0" vietoj jų naudojo OLE valdiklius (failų pavadinimai baigiasi .OCX). Vėliau šio tipo valdikliai buvo pavadinti ActiveX valdikliais.
"Visual Basic 5.0	Windows	1997 m. vasaris	Ši versija buvo išleista tik 32 bitų "Windows" versijoms. Programuotojai, kurie norėjo rašyti 16 bitų programas, galėjo importuoti "Visual Basic 4.0" parašytas programas į "Visual Basic 5.0", o "Visual Basic 5.0" programas galima lengvai konvertuoti su "Visual Basic 4.0". Be to, "Visual Basic 5.0" įdiegta galimybė kurti pasirinktinius naudotojo valdiklius, taip pat galimybė kompiliuoti į gimtąjį "Windows" vykdomąjį kodą, taip pagreitinant daug skaičiavimų reikalaujančio kodo vykdymą. Taip pat buvo išleista nemokamai parsisiunčiama "Control Creation Edition", skirta "ActiveX" valdikliams kurti. Ji taip pat buvo naudojama kaip įvadinė "Visual Basic" forma: įprastą .exe projektą buvo galima sukurti ir paleisti IDE, tačiau jis nebuvo kompiliuojamas.
"Visual Basic 6.0	Windows	1998 m. vidurys	Ši versija patobulinta daugelyje sričių, įskaitant galimybę kurti žiniatinklio programas. Nuo 2008 m. kovo mėn. VB6 perėjo į "Microsoft" nepalaikomą etapą. Nors "Visual Basic 6.0" kūrimo aplinka nebepalaikoma, paleidimo aplinka palaikoma "Windows Vista", "Windows Server 2008" ir "Windows 7". Pagrindinis "Microsoft Visual Basic 6.0" palaikymas baigėsi 2005 m. kovo 31 d. Išplėstinis palaikymas baigėsi 2008 m. kovo mėn. Reaguodama į tai, "Visual Basic" naudotojų bendruomenė išreiškė didelį susirūpinimą ir ragino naudotojus pasirašyti peticiją, kad produktas išliktų. Iki šiol "Microsoft" atsisakė pakeisti savo poziciją šiuo klausimu. (bet žr. ) Ironiška, kad 2005 m. buvo atskleista, jog naujasis "Microsoft" šnipinėjimo programinės įrangos pasiūlymas "Microsoft AntiSpyware" (įsigytos bendrovės "GIANT Company Software" dalis) buvo užkoduotas naudojant "Visual Basic 6.0". Jos pakaitalas, "Windows Defender", buvo perrašytas kaip C++ kodas.

Visual Basic .NET

"Visual Basic .NET" yra kita sėkmingos "Microsoft" "Visual Basic" produktų serijos serija. Jis palengvina programų kūrimą, nes į programą galima vilkti ir nuleisti valdiklius. Ji veikia naudojant .NET Framework ir turi dar vieną ilgą programų eilę (žr. "Visual Basic .NET#Editions").

"Visual Basic for Applications

Tai skriptų kalba, naudojama "Microsoft Office" ir keliose kitose programose. Ji pagrįsta "Visual Basic 6.0" ir gali keisti biuro programos duomenis, įrašyti juos į failą ir atlikti kitus veiksmus.

Parama

Visos "Visual Basic" kūrimo aplinkos versijos nuo 1.0 iki 6.0 buvo išleistos ir dabar "Microsoft" jų nebepalaiko. Nepalaikomos ir susijusios paleidimo aplinkos. Išskyrus "Visual Basic 6" pagrindinę paleidimo aplinką, kurią "Microsoft" oficialiai palaikys tol, kol baigsis "Windows 10" ir "Windows Server 2012" palaikymas. Trečiųjų šalių komponentai, tiekiami su "Visual Studio 6.0", nėra įtraukti į šį palaikymo pareiškimą. Kai kurie senieji "Visual Basic" komponentai vis dar gali veikti naujesnėse platformose. Taip yra nepaisant to, kad jų nepalaiko "Microsoft" ir kiti pardavėjai.

"Visual Basic 6" kūrimas ir priežiūra "Windows XP", "Windows Vista" ir "Windows 2003" platformose naudojant "Visual Studio 6.0" yra įmanomi, tačiau nėra palaikomi. Geriausiai "Visual Basic 6.0", jos taikomųjų programų programavimo sąsajos ir įrankių dokumentacija aprašyta paskutiniame MSDN leidinyje prieš "Visual Studio.NET 2002". Vėlesniuose MSDN leidiniuose daugiausia dėmesio buvo skiriama .NET kūrimui, o didelė dalis "Visual Basic 6.0" programavimo dokumentų buvo pašalinta. Visual Basic IDE galima įdiegti ir naudoti "Windows Vista" sistemoje, kurioje yra keletas nedidelių nesuderinamumų, netrukdančių įprastam programinės įrangos kūrimui ir priežiūrai. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. tiek "Visual Studio 6.0", tiek MSDN dokumentaciją gali atsisiųsti MSDN prenumeratoriai.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Visual Basic?

A: "Visual Basic" yra programavimo kalba, sukurta "Microsoft" operacinei sistemai "Windows".

Klausimas: Ar BASIC kalbą lengviau skaityti nei kitas kalbas?

A: Taip, teigiama, kad BASIC kalba yra lengviau skaitoma nei kitos kalbos.

K: Ar Visual Basic yra aukšto lygio programavimo kalba?

A: Taip, "Visual Basic" yra plačiai suprantama aukšto lygio programavimo kalba.

K: Ar "Visual Basic" yra interpretuojamoji kalba?

A: Taip, "Visual Basic" yra interpretuojamoji kalba.

K: Ar galima paleisti kodą iš karto po to, kai jis parašytas "Visual Basic" kalba?

A: Taip, kodą galima paleisti iš karto po to, kai jis parašytas "Visual Basic" kalba.

K: Ar Visual Basic kodą galima kompiliuoti į .exe failą?

A: Taip, kai kodas jau veikia, jį galima kompiliuoti į .exe failą, kad jis veiktų visuose šiuolaikiniuose "Windows" kompiuteriuose.

K: Ar "Visual Basic" gali veikti kitose nei "Windows" operacinėse sistemose?

A: Ne, "Visual Basic" neveikia kitose nei "Windows" operacinėse sistemose ir kompiuteriuose su "Intel" nesuderinamais procesoriais.