Visual Basic — kas tai? Apibrėžimas, savybės ir istorija
Visual Basic – kas tai? Sužinokite VB istoriją, pagrindines savybes ir kaip ši Windows programavimo kalba leidžia pradedantiesiems greitai kurti profesionalias programas.
"Visual Basic" (VB) - tai programavimo kalba, kurią "Microsoft" sukūrė savo operacinei sistemai "Windows. Teigiama, kad BASIC kalbą lengviau skaityti nei kitas kalbas.
"Visual Basic" yra plačiai suprantama aukšto lygio programavimo kalba, parašyta naudojant paprastus angliškus žodžius ir sintaksę. Tai interpretuojamoji kalba, kodas gali būti paleidžiamas iš karto po to, kai yra parašytas.
Turint interpretatorių, juo naudotis paprasčiau, nes prieš paleidžiant sukompiliuotą versiją kompiuteriui nereikia kompiliuoti kodo, galbūt rasti klaidų, kurias reikia ištaisyti. Sukūrus veikiantį kodą, jį galima kompiliuoti į .exe failą, kad jis veiktų visuose šiuolaikiniuose "Windows" kompiuteriuose, nesvarbu, ar VB įdiegta, ar ne. Ši kalba leidžia pradedančiajam programuotojui kurti profesionaliai atrodančias "Windows" programas, nes joje yra braižymo priemonių įprastoms "Windows" formoms kurti. VB taip pat turi pažangių funkcijų - koncepcijų ir struktūrų, kurios leidžia pritaikyti programas naudoti internete. Visual Basic neveikia kitose nei Windows operacinėse sistemose ir kompiuteriuose su ne Intel suderinamais procesoriais.
Nors programa sulaukė kritikos dėl savo trūkumų, tačiau 1993 m. vasarą išleidus 3 versiją "Visual Basic" sulaukė didžiulės komercinės sėkmės. Daugelis bendrovių siūlė trečiųjų šalių valdiklius, gerokai praplečiančius jos funkcionalumą.
Apibrėžimas ir paskirtis
Visual Basic yra aukšto lygio, vizualiai orientuota, įvykiais valdomo (event-driven) programavimo kalba ir kūrimo aplinka, skirta greitam taikomųjų programų kūrimui "Windows" aplinkoje. Pagrindinė jos idėja – leisti programuotojams kurti grafines vartotojo sąsajas (formularus, mygtukus, meniu) naudojant vilkimo (drag-and-drop) principą ir rašyti verslo logiką naudojant palyginti paprastą sintaksę.
Pagrindinės savybės
- Vizualus formų dizaineris: greitas GUI kūrimas be rankinio išdėstymo kodu.
- Įvykių valdymas: kontrolės objektai reaguoja į įvykius (paspaudimus, įvestis, uždarymą).
- Gausus standartinių valdiklių rinkinys (mygtukai, tekstiniai laukai, sąrašai) ir galimybė naudoti trečiųjų šalių valdiklius/ActiveX komponentus.
- Palaikymas duomenų bazėms: lengvas ryšys su ODBC, DAO, ADO ir kitomis technologijomis duomenų saugojimui ir užklausoms vykdyti.
- Kompiliavimo galimybės: galima paleisti kodą per IDE (interpretuojant arba vykdant per run-time) arba sukompiliuoti į .exe arba DLL.
- Integracija su COM/ActiveX: leidžia naudoti ir kurti komponentus, integruotis su kitomis Windows technologijomis.
Istorija trumpai
Visual Basic pirmą kartą pasirodė pradžioje 1990-ųjų kaip Microsoft atsakas į poreikį paprastam, vizualiam programavimo įrankiui Windows aplinkai. Per kelias versijas VB evoliucionavo – gerėjo IDE, atsirado nauji valdikliai ir duomenų tvarkymo galimybės. 1993 m. išleista VB 3.0 tiems laikams suteikė didelį komercinį populiarumą. Vėliau pasirodė VB4, VB5, VB6 (klasikinė VB šeima).
2002 m. Microsoft pristatė Visual Basic .NET – reikšmingą pertvarkymą, padariusį VB kalbą dalimi .NET platformos. Nors sintaksiškai VB.NET turi daug bendro su klasikiniu VB, tai techniškai skirtinga kalba, priklausanti .NET ekosistemai (paleidžiama ant .NET CLR), todėl programų suderinamumas tarp VB6 ir VB.NET yra ribotas.
Kaip veikia ir kompiliavimas
Per kūrimo procesą dauguma programuotojų testuoja ir vykdo programą per IDE, kur kodas gali būti interpretuojamas arba vykdomas naudojant specialų run-time. Kartais programą galima kompiliuoti į vykdomąjį failą (.exe) arba į DLL. Klasikinė VB versija reikalauja tam tikrų run-time DLL (pvz., VB runtime) kad sukompiliuoti .exe veiktų kitame kompiuteryje; VB.NET programoms reikalingas atitinkamas .NET Framework arba .NET versija.
Privalumai ir trūkumai
- Privalumai:
- Greitas prototipavimas ir GUI kūrimas.
- Lengva sintaksė pradedantiesiems.
- Platus trečiųjų šalių komponentų ir bibliotekų pasirinkimas.
- Gera integracija su Windows ir COM technologijomis.
- Trūkumai:
- Klasikinė VB (VB6 ir ankstesnės) yra ryškinai priklausoma nuo Windows platformos ir Intel architektūros.
- Didesnės projektų struktūros ir modernių architektūrinių reikalavimų palaikymas gali būti sudėtingesnis nei naudojant modernesnes kalbas.
- VB kodas gali tapti sunkiai prižiūrimas be griežtos projekto disciplinos (pvz., per daug logikos GUI sluoksnyje).
Panaudojimas ir paveldas
Visual Basic plačiai naudotas verslo programose, vidinėse įmonių sistemose, greituose sprendimuose ir prototipams. Pascalai, C++ ir kitos kalbos konkuruoja ar papildė VB tam tikrose srityse, tačiau VB įtaka išliko: pavyzdžiui, Visual Basic for Applications (VBA) naudojama Microsoft Office makrams, o daug programuotojų pradėjo savo kelią nuo VB mokydamiesi programavimo pagrindų.
Ką verta žinoti šiandien
Jeigu planuojate kurti naujas programas, verta apsvarstyti skirtumus tarp klasikinių VB (VB6) ir VB.NET. VB.NET, būdamas .NET dalimi, suteikia prieigą prie modernesnės platformos ir saugesnių bibliotekų, tačiau vis dar dažniausiai naudojamas Windows kontekste. Klasikinės VB aplikacijos vis dar veikia daugelyje įmonių, bet ilgalaikėje perspektyvoje rekomenduojama vertinti naujesnes technologijas ir platformas, ypač jei reikalingas kryžminis platforminis palaikymas ar modernios debesų (cloud) integracijos.
Pavyzdžiai
Istorija
VB 1.0 buvo pristatyta 1991 m. Vartotojo sąsajos kūrimo "vilkimo ir nuleidimo" principas yra kilęs iš Alano Cooperio ir jo bendrovės "Tripod" sukurto formų generatoriaus prototipo. Bendrovė "Microsoft" sudarė sutartį su Cooperiu ir jo bendrininkais, kad šie sukurtų "Tripod" programuojamą formų sistemą, skirtą "Windows 3.0", kodiniu pavadinimu "Ruby" (tai nesusiję su programavimo kalba "Ruby"). Tripod iš viso neturėjo programavimo kalbos. "Microsoft" nusprendė sujungti "Ruby" su "Basic" kalba ir sukurti "Visual Basic". Sąsajų generatorius "Ruby" suteikė "Visual Basic" "vaizdinę" dalį, o ši buvo sujungta su "EB" įterptinės BASIC kalbos varikliu, skirtu "Microsoft" atsisakytai duomenų bazių sistemai "Omega". Ruby taip pat suteikė galimybę įkelti dinaminių nuorodų bibliotekas su papildomais valdikliais (tuomet vadintais "gizmos"), kurie vėliau tapo "Visual Basic Extension" (VBX) sąsaja. Toliau pateikiamos "Visual Basic" versijos:
| Pavadinimas | Operacinė sistema | Išleidimo data | Aprašymas |
| Visual Basic 1.0 | Windows | 1991 m. gegužė | Ši versija pirmą kartą buvo išleista parodoje "Comdex/Windows World" Atlantoje, Džordžijos valstijoje. |
| Visual Basic 1.0 | 1992 m. rugsėjis | Ši kalbos versija nebuvo visiškai suderinama su "Visual Basic for Windows". Taip atsitiko todėl, kad ši kalba iš tikrųjų buvo kita "Microsoft" DOS pagrindu sukurtų BASIC kompiliatorių QuickBASIC ir BASIC Professional Development System versija. Sąsaja naudoja tekstinę vartotojo sąsają, kurioje naudojami išplėstiniai ASCII simboliai, imituojantys grafinės vartotojo sąsajos išvaizdą. | |
| "Visual Basic 2.0 | Windows | 1992 m. lapkričio mėn. | Programavimo aplinka buvo lengviau naudotis nei 1.0 versija, be to, ji buvo greitesnė. Visų pirma, formos tapo momentiniais objektais, taip padėdamos pagrindą klasių modulių koncepcijoms, kurios vėliau buvo pasiūlytos 4.0 versijoje. |
| "Visual Basic 3.0 | Windows | 1993 m. vasara | "Visual Basic 3.0" buvo išleistos standartinė ir profesionali versija. VB3 buvo įdiegta "Microsoft Jet Database Engine" 1.1 versija, kuri galėjo skaityti ir rašyti "Jet" (arba "Access") 1.x duomenų bazes. Išleidus šią versiją produktas tapo sėkmingesnis. Tačiau "Visual Basic 3.0" buvo labai kritikuojama, nes nebuvo "tikroji programavimo kalba"; ji negalėjo kurti tikrųjų vykdomųjų (EXE) failų. Tai reiškė, kad bet kurią VB programą reikėjo interpretuoti paleidimo metu ir ji veikė lėčiau nei įprasta kompiuterio programa. |
| "Visual Basic 4.0 | Windows | 1995 m. rugpjūtis | Tai buvo pirmoji versija, kuria galima kurti 32 bitų programas ir 16 bitų "Windows" programas. Ji turi tris versijas: Standard, Professional ir Enterprise. Joje taip pat buvo įdiegta galimybė "Visual Basic" rašyti ne vartotojo sąsajos klases. Dėl skirtingų "Visual Basic 4" versijų nesuderinamumo kilo diegimo ir veikimo problemų. Ankstesnėse "Visual Basic" versijose buvo naudojami VBX valdikliai, o "Visual Basic 4.0" vietoj jų naudojo OLE valdiklius (failų pavadinimai baigiasi .OCX). Vėliau šio tipo valdikliai buvo pavadinti ActiveX valdikliais. |
| "Visual Basic 5.0 | Windows | 1997 m. vasaris | Ši versija buvo išleista tik 32 bitų "Windows" versijoms. Programuotojai, kurie norėjo rašyti 16 bitų programas, galėjo importuoti "Visual Basic 4.0" parašytas programas į "Visual Basic 5.0", o "Visual Basic 5.0" programas galima lengvai konvertuoti su "Visual Basic 4.0". Be to, "Visual Basic 5.0" įdiegta galimybė kurti pasirinktinius naudotojo valdiklius, taip pat galimybė kompiliuoti į gimtąjį "Windows" vykdomąjį kodą, taip pagreitinant daug skaičiavimų reikalaujančio kodo vykdymą. Taip pat buvo išleista nemokamai parsisiunčiama "Control Creation Edition", skirta "ActiveX" valdikliams kurti. Ji taip pat buvo naudojama kaip įvadinė "Visual Basic" forma: įprastą .exe projektą buvo galima sukurti ir paleisti IDE, tačiau jis nebuvo kompiliuojamas. |
| "Visual Basic 6.0 | Windows | 1998 m. vidurys | Ši versija patobulinta daugelyje sričių, įskaitant galimybę kurti žiniatinklio programas. Nuo 2008 m. kovo mėn. VB6 perėjo į "Microsoft" nepalaikomą etapą. Nors "Visual Basic 6.0" kūrimo aplinka nebepalaikoma, paleidimo aplinka palaikoma "Windows Vista", "Windows Server 2008" ir "Windows 7". Pagrindinis "Microsoft Visual Basic 6.0" palaikymas baigėsi 2005 m. kovo 31 d. Išplėstinis palaikymas baigėsi 2008 m. kovo mėn. Reaguodama į tai, "Visual Basic" naudotojų bendruomenė išreiškė didelį susirūpinimą ir ragino naudotojus pasirašyti peticiją, kad produktas išliktų. Iki šiol "Microsoft" atsisakė pakeisti savo poziciją šiuo klausimu. (bet žr. ) Ironiška, kad 2005 m. buvo atskleista, jog naujasis "Microsoft" šnipinėjimo programinės įrangos pasiūlymas "Microsoft AntiSpyware" (įsigytos bendrovės "GIANT Company Software" dalis) buvo užkoduotas naudojant "Visual Basic 6.0". Jos pakaitalas, "Windows Defender", buvo perrašytas kaip C++ kodas. |
Visual Basic .NET
"Visual Basic .NET" yra kita sėkmingos "Microsoft" "Visual Basic" produktų serijos serija. Jis palengvina programų kūrimą, nes į programą galima vilkti ir nuleisti valdiklius. Ji veikia naudojant .NET Framework ir turi dar vieną ilgą programų eilę (žr. "Visual Basic .NET#Editions").
"Visual Basic for Applications
Tai skriptų kalba, naudojama "Microsoft Office" ir keliose kitose programose. Ji pagrįsta "Visual Basic 6.0" ir gali keisti biuro programos duomenis, įrašyti juos į failą ir atlikti kitus veiksmus.
Parama
Visos "Visual Basic" kūrimo aplinkos versijos nuo 1.0 iki 6.0 buvo išleistos ir dabar "Microsoft" jų nebepalaiko. Nepalaikomos ir susijusios paleidimo aplinkos. Išskyrus "Visual Basic 6" pagrindinę paleidimo aplinką, kurią "Microsoft" oficialiai palaikys tol, kol baigsis "Windows 10" ir "Windows Server 2012" palaikymas. Trečiųjų šalių komponentai, tiekiami su "Visual Studio 6.0", nėra įtraukti į šį palaikymo pareiškimą. Kai kurie senieji "Visual Basic" komponentai vis dar gali veikti naujesnėse platformose. Taip yra nepaisant to, kad jų nepalaiko "Microsoft" ir kiti pardavėjai.
"Visual Basic 6" kūrimas ir priežiūra "Windows XP", "Windows Vista" ir "Windows 2003" platformose naudojant "Visual Studio 6.0" yra įmanomi, tačiau nėra palaikomi. Geriausiai "Visual Basic 6.0", jos taikomųjų programų programavimo sąsajos ir įrankių dokumentacija aprašyta paskutiniame MSDN leidinyje prieš "Visual Studio.NET 2002". Vėlesniuose MSDN leidiniuose daugiausia dėmesio buvo skiriama .NET kūrimui, o didelė dalis "Visual Basic 6.0" programavimo dokumentų buvo pašalinta. Visual Basic IDE galima įdiegti ir naudoti "Windows Vista" sistemoje, kurioje yra keletas nedidelių nesuderinamumų, netrukdančių įprastam programinės įrangos kūrimui ir priežiūrai. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. tiek "Visual Studio 6.0", tiek MSDN dokumentaciją gali atsisiųsti MSDN prenumeratoriai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Visual Basic?
A: "Visual Basic" yra programavimo kalba, sukurta "Microsoft" operacinei sistemai "Windows".
Klausimas: Ar BASIC kalbą lengviau skaityti nei kitas kalbas?
A: Taip, teigiama, kad BASIC kalba yra lengviau skaitoma nei kitos kalbos.
K: Ar Visual Basic yra aukšto lygio programavimo kalba?
A: Taip, "Visual Basic" yra plačiai suprantama aukšto lygio programavimo kalba.
K: Ar "Visual Basic" yra interpretuojamoji kalba?
A: Taip, "Visual Basic" yra interpretuojamoji kalba.
K: Ar galima paleisti kodą iš karto po to, kai jis parašytas "Visual Basic" kalba?
A: Taip, kodą galima paleisti iš karto po to, kai jis parašytas "Visual Basic" kalba.
K: Ar Visual Basic kodą galima kompiliuoti į .exe failą?
A: Taip, kai kodas jau veikia, jį galima kompiliuoti į .exe failą, kad jis veiktų visuose šiuolaikiniuose "Windows" kompiuteriuose.
K: Ar "Visual Basic" gali veikti kitose nei "Windows" operacinėse sistemose?
A: Ne, "Visual Basic" neveikia kitose nei "Windows" operacinėse sistemose ir kompiuteriuose su "Intel" nesuderinamais procesoriais.
Ieškoti