Baltųjų piliečių taryba buvo organizacija Jungtinėse Valstijose, susiformavusi reaguojant į 1954 m. teismo sprendimą dėl mokyklų rasinės integracijos. Ji oficialiai pradėjo veikti 1954 m. liepos 11 d. Organizacijos nariai atvirai propagavo rasinius įsitikinimus, pagal kuriuos baltieji turi būti pranašesni už kitų rasių žmones: tai aiškiai atspindi jos požiūrį į JAV visuomenės pertvarkymą ir baltųjų viršenybę. Po 1956 m. veikla buvo koordinuojama plačiau ir organizacija dažnai minėta kaip Amerikos piliečių taryba (Citizens' Councils of America).
WCC susidedė iš vietinių tarybų, kurios veikė daugiausia pietuose, ir, pasak istorinių vertinimų, apėmė apie 60 000 narių. Jos nariai buvo vietos politikai, verslininkai, ūkininkai, mokytojai ir kiti bendruomenių lyderiai. Organizacija pasisakė prieš rasinę integraciją viešai ir politikos lygmeniu, rėmė segregacijos įstatymus bei prisidėjo prie „masinio pasipriešinimo“ Pietuose prieš teismo sprendimus, kuriais buvo reikalaujama rasinės integracijos.
Veiklos metodai. WCC dažniausiai naudojo netiesioginius, bet plačiai veiksmingus spaudimo būdus: ekonominį boikotą, darbo vietų atėmimą, kreditų ir paskolų atšaukimą, išvarymą iš nuomojamų būstų ir socialinę izoliaciją. Tokie veiksmai būdavo skirti aktyvistų, mokinių, jų šeimų ir juodaodžių bendruomenių narių atgrasymui nuo kovos už lygias teises. Be to, WCC spausdino savo leidinius, rėmė segregacijos šalininkus politikoje ir bendradarbiavo su kitomis grupėmis, siekiančiomis sustabdyti ar sulėtinti integraciją.
Teisinis ir politinis kontekstas bei nuosmukis. XX a. šeštojo dešimtmečio viduryje priimti federaliniai teisės aktai dėl pilietinių teisių (pvz., Civilinių teisių įstatymas 1964 m. ir Balsavimo teisių įstatymas 1965 m.) radikaliai pakeitė teisinį lauką, o vėlesnė federalinė vykdymo praktika sumažino galimybes sistemingai taikyti segregaciją. Dėl intensyvesnio teisinio spaudimo ir socialinių permainų WCC įtaka ėmė mažėti septintajame dešimtmetyje. Kai kurie buvę nariai vėliau dalyvavo kituose politiniuose ir organizaciniuose projektuose: 1985 m. dalis buvusių WCC narių prisidėjo prie Konservatyviųjų piliečių tarybos (Council of Conservative Citizens) kūrimo, kurią kai kurie istorikai laiko vienu iš WCC ir panašių tinklų ideologinių įpėdinių.
Paveldas ir visuomenės vertinimas. Istorikai ir žmogaus teisių gynėjai WCC vertina kritiškai: organizacija ne tik palaikė institucionalizuotą rasizmą, bet ir taikė priemones, kurios ilgai griauna socialinę lygybę ir pasitikėjimą bendruomenėse. Jos veikla iliustruoja, kaip vietos valdžia ir bendruomenių lyderiai gali organizuotai pasipriešinti teisinei lygybei, o pasekmės jautėsi dešimtmečius. Suprasti WCC istoriją svarbu siekiant atpažinti ir kovoti su panašiais diskriminacijos modeliais šiandien.