Windscale (Sellafield) gaisras 1957 — branduolinė avarija JK

Windscale (Sellafield) gaisras 1957: šokiruojanti JK branduolinė avarija — slėpti pavojai, radioaktyvios taršos padariniai ir valymo kaina detaliai.

"Windscale" gaisras — 1957 m. spalio 10 d. kilęs gaisras pirmajame Didžiosios Britanijos branduoliniame reaktoriuje Windscale (dabar Sellafield). Gaisras truko kelias dienas ir sukėlė reikšmingą radiacinę taršą aplinkoje: radioaktyviosios dujos ir dalelės pasklido už šimtų mylių, o šalia esančiose teritorijose buvo taikomi pieno vartojimo apribojimai dėl jodo-131 užteršimo.

Priežastys ir eiga

Gaisro pagrindine priežastimi laikomas konstrukcinis reaktoriaus bruožas ir eksploatacijos procedūros: reaktorius buvo grafito moderatorius, skirtas įšilinti (angl. "annealing") dėl sukauptos Wigner energijos grafite. Per vieną iš tokių šildymų įvyko perkaitimas, o vėliau — uždegimas grafito branduolyje. Bandydami gesinti, operatoriai naudojo anglies dioksidą ir vėliau vandenį, tačiau gaisras vis tiek užtruko ir išplito.

Išmetimai ir poveikis aplinkai

Gaisro metu į orą pateko įvairūs radioaktyvūs izotopai, įskaitant jodą-131 ir cezijų-137, kurie gali kauptis maiste (ypač piene) ir didinti radiacinę riziką žmonių sveikatai. Dalis taršos buvo ilgą laiką slepiama arba minimizuojama viešajame pranešime, todėl visuomenė ir dalis mokslininkų sužinojo apie tikrąją situaciją tik po kelių metų. Taršos mastas buvo stebimas ir užsienyje — radijoaktyvios dalelės buvo aptiktos įvairiose Vakarų Europos šalyse.

Žmonių sveikata ir aukos

Oficialiais vyriausybės vertinimais, dėl įvykio galėjo mirti iki šimto žmonių nuo su radiacija susijusių vėžio formų, tačiau šie skaičiai yra apytiksliai ir diskutuotini. Vėlesni epidemiologiniai tyrimai ir vertinimai pateikė skirtingas išvadas — kai kurie nurodė, kad tiesioginių aukų skaičius galėjo būti mažesnis, kiti pabrėžė ilgalaikes sveikatos pasekmes tam tikroms gyventojų grupėms (pvz., vaikams dėl jautresnio skydliaukės poveikio jodui).

Valymas, pasekmės ir atsakomybė

Pašalinimas ir valymo darbai buvo brangūs: skaičiuojama, kad valymas ir susijusios priemonės kainavo daugiau kaip šimtą milijonų svarų sterlingų (vertinimai skiriasi, priklausomai nuo laikotarpio ir įskaičiuotų išlaidų). Reaktoriaus gale, gaisro pažeistoje aktyviojoje zonoje, vis dar įstrigusios plyšusios kuro kasetės su uranu, kurios laukia, kol bus saugiai išvežtos arba išmontuotos per ilgalaikį dekomisiją. Dalis informacijos buvo išlaikyta slaptai, o vėliau atskleisti dokumentai paskatino viešą kritiką dėl valdžios elgesio ir informavimo stokos.

Teisinės ir saugos pasekmės

Vindskalio gaisras (kartais nurodomas kaip pirmasis žinomas gaisras bet kuriame branduoliniame objekte) paskatino pokyčius branduolinės saugos valdyme, didesnį saugumo procedūrų griežtinimą ir viešesnį vertinimą branduolinės energetikos rizikų. Po įvykio buvo atlikta nepriklausoma apžiūra ir tyrimai, įskaitant vyriausybės komisijų išvadas, kurios lėmė technologinius ir reguliacinius pakeitimus tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek tarptautiniu mastu.

Vindskalio (Sellafield) įvykis išliko svarbi pamoka branduolinės energetikos istorijoje: jis parodė, kaip techninės detalės, eksploatacinės procedūros ir informacijos skaidrumas gali turėti didelį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, bei paskatino ilgalaikį dėmesį saugai ir atsakomybei.

Paieška pagal raidę