Vudstokas (Woodstock, 1969) – legendinis roko festivalis Betelyje, Niujorke
Vudstokas 1969 — legendinis Betelio roko festivalis, simbolis hipių eros, taikos, muzikos ir kontrkultūros, pakeitęs populiariosios muzikos istoriją.
Vudstoko muzikos ir meno festivalis buvo roko muzikos festivalis, vykęs 1969 m. rugpjūčio 15–18 d. 601 akro (2,4 km²) ploto Makso Jasguro pieno ūkyje Betelio miestelyje, Niujorko valstijoje. Tai, ko gero, garsiausias kada nors surengtas roko koncertas ir festivalis: daugeliui jis tapo septintojo dešimtmečio kontrkultūros ir "hipių eros" simboliu.
Idėja, organizatoriai ir vietos pasirinkimas
Festivalį inicijavo ir organizavo Michaelas Langas, Artie Kornfeldas, Johnas Robertsas ir Joelis Rosenmanas. Robertsas buvo finansininkas, o Rosenmanas — Jeilio teisės universiteto absolventas ir mėgėjiškas gitaristas; kartu su Kornfeldu, tuometiniu "Capitol Records" viceprezidentu, jie pradėjo planuoti renginį, kurio šūkis tapo Trys taikos ir muzikos dienos. Langas siekė sukurti vietą, kurioje būtų ir studija, aptarnaujanti tokius atlikėjus kaip Bobas Dylanas ar Janis Joplin, gyvenusius netoliese; iš šios idėjos ir gimė mintis surengti masinį roko festivalį. Jie pasamdė dailininką Arnoldą Skolnicką plakatui su paukščiu piešiniu.
Festivalis buvo pavadintas "Vudstoku", nes renginį rėmė investicinė grupė pavadinimu "Woodstock Ventures". Iš pradžių renginys turėjo vykti Saugerties mieste, vėliau buvo perkeliamas į Wallkill miestelį Orange apygardoje, tačiau vietos taryba priėmė nuostatą, neleidžiančią rengti didesnių susibūrimų be specialaus leidimo; galiausiai leidimas buvo atmestas — neva siūlomi kilnojamieji tualetai buvo netinkami. Sullivano apygardos ūkininkas Maksas Jasguras (Max Yasgur), išgirdęs apie problemą, pasiūlė savo ūkį Betelyje; už teisę naudoti ūkį jam buvo sumokėta 10 001 dolerio suma.
Publika, logistika ir sąlygos
Organizatoriai vietinėms valdžioms nurodė, kad renginio dalyvių skaičius neviršys 50 001, o jie patys tikėjosi apie 150 001. Tačiau realus lankytojų skaičius per tris dienas, geriausiais vertinimais, buvo žymiai didesnis — apie pusę milijono žmonių, todėl renginys tapo visiškai atviru ir daugeliui žmonių įeiti pavyko nemokamai. Keliuose susidarė didžiulės spūstys; žmonės palikdavo automobilius ir kelis kilometrus eidavo pėsčiomis, kad pasiektų koncerto vietą.
Per savaitgalį dažnai lijo, daugelis vietų sušlapo ir susidarė gilių purvo ruožų. Trūko vandens, sanitarinių įrenginių — tualetai buvo nepastovūs ir dažnai užtvindyti. Dėl to renginys turėjo rimtų logistikos problemų: maisto, medicinos pagalbos ir tualetų stygius tapo realia kasdienybe. Vis dėlto minia išliko santūri ir draugiška — gerbėjai dalijosi maistu, alkoholiniais gėrimais ir psichodelikais, o kai kurių netoliese gyvenančių žmonių (pvz., stovyklos Ma-Ho-Ge bendruomenės) suteikta pagalba — antklodės, maistas — padėjo išlaikyti tvarką ir bendrystės nuotaiką.
Pasirodymai ir svarbiausios akimirkos
Per lietingą savaitgalį scenoje pasirodė daugybė to meto žymiausių atlikėjų, kaip matyti 1970 m. dokumentiniame filme "Vudstokas". Tarp labiausiai atsimintinų buvo The Who ir Džimis Hendriksas. Dėl atlyginimo ginčų The Who scenoje grojo labai vėlai naktį — maždaug nuo 4 val. ryto; jų atlikta daina "See Me, Feel Me" sutapo su saulėtekio momentu, kuomet Rogeris Daltrey pradėjo priedainį. Per pasirodymą Abbie Hoffmanas užšoko ant scenos, bet buvo nustūmtas už scenos; vėliau Pete Townshendas trenkė gitara ir meta ją į minią — epizodai, kurie prisidėjo prie grupės įvaizdžio ir populiarumo augimo, o albumas Tommy tapo dar labiau žinomas.
Džimis Hendriksas sugebėjo užbaigti festivalį didžiuliu pasirodymu, atlikdamas ir savo reinterpretaciją "The Star Spangled Banner". Jo gitara kūrė garsus, kuriuos kai kas siejo su karo triukšmais — tai sukėlė diskusijų, mat tuo metu tebevyko Vietnamo karas. Nors pats Hendrixas ir kai kurie kiti atlikėjai vėliau pasakė, kad jų pasirodymai buvo toli nuo geriausių, publikos atmintyje jie liko kaip vieni įsimintiniausių roko istorijoje.
Kartu su The Who ir Hendrixu ant scenos pasirodė daugelis kitų svarbių atlikėjų: Santana (kuris dėl galingo ir energingo pasirodymo pelnė plačiai pripažinimą), Janis Joplin, Joe Cocker, Crosby, Stills, Nash & Young, Joni Mitchell (jos daina "Woodstock", nors ji asmeniškai nebuvo festivalyje, tapo vienu svarbiausių renginio himnų), Sly and the Family Stone, Jefferson Airplane, Grateful Dead ir daug kitų. Kai kurie pasirodymai (pvz., Santana, Joe Cocker) padėjo atlikėjams įsitvirtinti platesnėje publikos sąmonėje.
Teisinės ir finansinės pasekmės
Festivalis, nors ir tapo kultūriniu fenomenu, iš finansinės pusės buvo rizikingas: dėl nemokamų lankytojų ir didelio žmonių skaičiaus renginys patyrė nuostolių, o pradiniai investuotojai ilgai negaudavo pelno. Tik išleidus dokumentinį filmą ir garso takelį (3 plokštelių albumą) finansinė padėtis pradėjo taisytis, ir po kelerių metų investuotojai pradėjo atgauti dalį investuotų lėšų.
Įtaka kultūrai ir paveldas
Vudstoko festivalis tapo etalonu, simbolizuojančiu 1960-ųjų kontrkultūrą, taikos siekį ir kolektyvinį jaunimo išraiškos būdą. Jis parodė, kaip muzika gali suburti plačius žmonių sluoksnius ir tapti visuomeniniu reiškiniu. Filmas ir garsioji Joni Mitchell daina "Woodstock" sustiprino renginio mitą ir padėjo jam išlikti populiarioje atmintyje dešimtmečiams.
Vieta ir atgaivinimas
1997 m. koncertų vietą ir 1400 aplinkinių akrų nusipirko Alanas Gerry, ir šioje vietoje buvo įkurtas Bethel Woods menų centras. Centras atidarytas 2006 m. liepos 1 d., pirmuoju pasirodymu kviesdamas Niujorko filharmonijos orkestrą. 2006 m. rugpjūčio 13 d. Crosby Stills Nash & Young surengė koncertą naujajame centre, pritraukę apie 16 001 gerbėją — lygiai po 37 metų nuo jų pasirodymo Vudstoke.
Apibendrinimas
1969 m. Vudstoko festivalis nėra tik vienas didelis koncertas — tai istorinis įvykis, kuris sujungė muziką, politines ir visuomenines nuotaikas, bei padėjo formuoti to meto kultūrą. Nors festivalis patyrė rimtų praktinių sunkumų — logistinių, finansinių ir sanitarinių — jo dvasia ir poveikis populiariosios muzikos istorijai išliko ypač galingi.
Hipiai festivalyje
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Vudstoko muzikos ir meno festivalis?
A: Vudstoko muzikos ir meno festivalis buvo roko muzikos festivalis, vykęs 1969 m. rugpjūčio 15-18 d. Maxo Yasguro 600 akrų ploto pieno ūkyje Betelio miestelyje, Niujorko valstijoje. Jis laikomas vienu žymiausių kada nors surengtų roko koncertų ir festivalių.
K: Kas buvo kai kurie Vudstoko festivalyje koncertavę muzikantai?
A: Vieni žymiausių Vudstoke koncertavusių muzikantų buvo The Who, Jimi Hendrix, Crosby Stills Nash & Young, Joni Mitchell, Bob Dylan ir Janis Joplin.
K: Kiek žmonių dalyvavo originaliame Vudstoko festivalyje?
A: Apytikriais skaičiavimais, dalyvavo daugiau nei tris kartus daugiau žmonių, nei tikėtasi - renginyje dalyvavo daugiau nei pusė milijono žmonių.
K: Dėl ko prieš koncertą susidarė spūstys?
A: Žmonės palikdavo automobilius ir eidavo kilometrus pėsčiomis, kad pasiektų koncerto vietą, nes keliai, vedantys į koncertą, buvo perpildyti.
K: Ką Abbie Hoffman darė per "The Who" pasirodymą?
A: Per "The Who" pasirodymą Abbie Hoffmanas užšoko ant scenos ir bandė iškelti politinius šūkius, bet jį nušlavė Pete'o Townshendo gitara, o tai pradžiugino publiką.
K: Kaip Jimi Hendrixas užbaigė savo pasirodymą?
A: Džimis Hendriksas savo pasirodymą užbaigė nauja "The Star Spangled Banner" versija, kuri sukėlė tam tikrų nesutarimų dėl jos aktualumo Vietnamo karo metu.
K:Kas organizavo Vudstoką?
A:Vudstoką organizavo Maiklas Langas, Arti Kornfeldas, Džonas Robertsas ir Džoelis Rosenmanas. Robertsas buvo atsakingas už finansavimą, o Rosenmanas dirbo gitaristu mėgėju; Kornfeldas dirbo "Capitol Records" viceprezidentu; Langas turėjo galvos apdirbimo parduotuvę ir tikėjosi netoliese pastatyti studiją tokiems dainininkams kaip Bobas Dylanas ir Janis Joplin, kurie ten turėjo namus.
Ieškoti