Kinijos mokslų akademijos Vuhano virusologijos institutas (Wuhan Institute of Virology, Chinese Academy of Sciences, WIV) yra mokslinių tyrimų institutas. Jis buvo sukurtas virusologijai tirti. Jam vadovauja Kinijos mokslų akademija (CAS). Institutas įsikūręs Dziangsios rajone, Vuhane, Hubėjaus valstijoje. Jame 2015 m. atidaryta pirmoji Kinijoje 4 biologinės saugos lygio (BSL-4) laboratorija.
2020 m. sausį išplito sąmokslo teorijos, kuriose teigiama, kad COVID-19 pandemija kilo iš WIV sukurto viruso. Tačiau moksliniai įrodymai teigia, kad virusas yra natūralus. Viename "Washington Post" straipsnyje rašoma, kad JAV valstybės departamentas 2018 m. išreiškė susirūpinimą dėl WIV atliekamų šikšnosparnių koronavirusų tyrimų saugumo. 2020 m. balandį JAV žvalgybos pareigūnai nagrinėjo pranešimus, kad virusas galėjo prasidėti dėl WIV mokslininkų, tyrinėjančių šikšnosparnius, nelaimingo atsitikimo.
Instituto veikla ir moksliniai tyrimai
WIV specializuojasi virusų ekologijos, patogenezės, diagnostikos ir prevencijos tyrimuose. Institutas atliko daugiausia tyrimų, susijusių su šikšnosparnių koronavirusais, jų įvairove ir perdavimo galimybėmis žmonėms. Instituto mokslininkai publikuoja straipsnius tarptautiniuose mokslo žurnaluose, dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir bendradarbiauja su kitomis institucijomis. Į mokslinę veiklą įeina ir virusų izoliavimas, sekoskaita (genomo analizė), imuniniai tyrimai ir vakcinų ar diagnostikos metodų plėtra.
BSL‑4 laboratorija
2015 m. WIV atidaryta BSL‑4 klasės laboratorija buvo pirmoji tokio tipo mokslinė patalpa Kinijoje, skirta dirbti su aukšto patogeniškumo patogenais. Tokios laboratorijos reikalauja griežtų saugos ir bioprotekcijos priemonių, specifinių procedūrų ir apmokytų darbuotojų. WIV BSL‑4 laboratorija buvo pastatyta ir sertifikuota pagal Kinijos reikalavimus, dalyvaujant tarptautiniams specialistams konsultacijomis apie projektavimą ir įrangą.
Ginčai ir kilmės diskusijos
- Lab‑leak teorija: pandemijos pradžioje sklido prielaidos, kad SARS‑CoV‑2 galėjo „išsilieti“ iš laboratorijos. Tai paskatino žiniasklaidos ir politikos diskusijas, viešus pareiškimus ir įvairių šalių žvalgybų peržiūras.
- Mokslinė analizė: daug mokslininkų, atlikusių molekulinius ir filogenetinius tyrimus, nurodo, kad SARS‑CoV‑2 genomika labiau atitinka natūralios kilmės virusą, artimą įvairiems šikšnosparnių koronavirusams (pvz., RaTG13), bet nėra įrodymų, kad aptiktas virusas būtų laboratorinis dirbtinis produktas.
- Tyrimų prieinamumas: tarptautiniai tyrėjai ir tarptautinės organizacijos (įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją) atkreipė dėmesį, kad pilnamai išsamioms išvadoms trūko visiško skaidrumo ir prieigos prie visų duomenų bei originalių mėginių; dėl to buvo rekomenduota toliau tirti kilmės galimybes.
- Oficialios ataskaitos: 2021 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Kinijos bendroji ekspertų misija nurodė, kad laboratorinio incidento scenarijus yra mažai tikėtinas, o labiau tikėtina — natūrali zoonotinė perdavimo grandinė, tačiau pažymėjo, kad būtini papildomi tyrimai ir duomenys.
- JAV ir tarptautiniai vertinimai: kai kurios žvalgybos institucijos ir ekspertai nagrinėjo lab‑leak galimybę ir pateikė nevienareikšmes išvadas — dalis agentūrų laikė šią galimybę įmanoma, kitos — mažai tikėtina arba negalėjo pasiekti vieningos nuomonės.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir finansavimas
WIV yra dalyvavęs tarptautiniuose moksliniuose tinkluose ir projektų partnerystėse, įskaitant bendradarbiavimą su akademinėmis institucijomis bei ne pelno organizacijomis, kurios finansavo epidemiologinius ir ekologinius šikšnosparnių koronavirusų tyrimus. Dalis šio bendradarbiavimo susilaukė didesnio dėmesio po 2020 m., kai viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl tyrimų tikslų ir saugos praktikų; kai kurios finansavimo programos buvo papildomai peržiūrėtos.
Darbuotojų sauga ir pranešimai apie ligas
Po pandemijos pradžios pasirodė spėlionių apie WIV personalą ir galimas ankstyvas infekcijas. Nepriklausomi moksliniai tyrimai, vieši duomenys ir prieiga prie medicininių įrašų converguoja į tai, kad nėra patikimų viešai prieinamų įrodymų, jog instituto darbuotojai būtų masiškai užsikrėtę SARS‑CoV‑2 iki plačiai pripažintos epidemijos pradžios; kai kurie pranešimai apie ligas instituto darbuotojų tarpe liko nepatvirtinti arba nepakankamai dokumentuoti.
Išvados ir dabartinė situacija
Šiuo metu mokslinė bendruomenė apskritai linkusi manyti, kad SARS‑CoV‑2 kilmė — zoonotinė (perėjimas iš gyvūno prie žmogaus), bet pilnas viruso kilmės kelias dar nėra iki galo aiškus. Dėl to toliau raginama vykdyti atvirus, tarptautinius ir metodologiškai tvirtus tyrimus, kurie pateiktų papildomų duomenų apie ankstyvą viruso cirkuliaciją, galimus tarpininkus ir ekologinius veiksnius. WIV ir toliau lieka svarbi pasaulinės virusologijos ir biologinės saugos diskusijų dalyvė, o politiniai ir moksliniai ginčai pabrėžia poreikį didesnio skaidrumo, duomenų prieigos ir tarptautinio bendradarbiavimo pandemijų priežasčių tyrimuose.
Pastaba: dėl sudėtingos ir nuolat besivystančios informacijos situacijos rekomenduojama remtis naujausiais patikimais moksliniais šaltiniais ir tarptautinių institucijų pranešimais, kai ieškoma papildomos informacijos apie WIV ir COVID‑19 kilmę.