SARS koronavirusas 2 (SARS-CoV-2) - tai teigiamos prasmės, vienos grandinės RNR koronavirusas, sukeliantis ligą COVID-19. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jį anksčiau vadino 2019 m. naujuoju koronavirusu (2019-nCoV) (kinų kalba: 2019新型冠狀病毒). SARS-CoV-2 pirmą kartą buvo identifikuotas 2019 m. pabaigoje ir nuo to laiko sukėlė plačiai paplitusią ligą, turėjusią didelį poveikį visuomenės sveikatai visame pasaulyje.

Nuo šio viruso prasidėjo 2019-20 m. koronaviruso protrūkis. Apie pirmuosius įtariamus atvejus PSO buvo pranešta 2019 m. gruodžio 31 d. Protrūkis greitai išsiplėtė ir 2020 m. buvo pripažintas pandemija.

Daugelis pirmųjų šio naujojo koronaviruso atvejų buvo susiję su Huanan jūros gėrybių didmeninės prekybos turgumi, dideliu jūros gėrybių ir gyvūnų turgumi Vuchane, Kinijoje. Virusas galėjo patekti nuo užsikrėtusių gyvūnų. Nėra tikra, kad ši vieta buvo pandemijos šaltinis; kilmė ir perdavimo grandinės iki šiol yra tiriamos.

Kas yra SARS-CoV-2 ir kaip jis veikia?

SARS-CoV-2 priklauso koronavirusų šeimai; tai užkrėčiantis virusas, turintis lipidinį apvalkalą ir ant paviršiaus receptorinius baltymus (spike baltymus), kurie leidžia jam prisijungti prie žmogaus ląstelių ACE2 receptorių. Užsikrėtus, virusas patenka į kvėpavimo takų ląsteles, replikavasi ir gali sukelti vietinę uždegiminę reakciją bei sisteminius simptomus.

Struktūra ir savybės

  • Viengrandė RNR (teigiamos prasmės) — RNR veikia kaip tiesioginė matrica baltymų sintezei.
  • Spike (S) baltymas — svarbiausias viruso veiksnys įsiskverbimui į ląsteles; dauguma vakcinų ir neutralizuojančių antikūnų nukreipti būtent prieš šį baltymą.
  • Mutacijos — natūralus replikacijos rezultatas; tam tikros mutacijos gali padidinti užkrečiamumą ar pakeisti imuniteto atsaką.

Kaip plinta?

  • Pirmiausia oro lašeliniu keliu: užsikrėtęs žmogus per kosulį, čiaudulį, kalbėjimą gali skleisti lašeles ir aerozolius, kuriuos įkvepiant gali užsikrėsti kiti.
  • Kontaktinis plitimas: užterštomis rankomis prilietus nosį, burną arba akis.
  • Užsikrėtimo rizika priklauso nuo užkrečiamo laiko, užsikrėtusio asmens simptomų, patalpos vėdinimo ir naudojamų apsaugos priemonių.

Simptomai

COVID-19 simptomai svyruoja nuo visiškai besimptomių iki sunkių ir gyvybei pavojingų. Dažniausi simptomai:

  • karščiavimas, kosulys, nuovargis;
  • kvėpavimo sunkumai, krūtinės skausmas;
  • skonio ir kvapo praradimas (ypatingas požymis kai kuriems pacientams);
  • gerklės skausmas, galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmai;
  • virškinimo trakto simptomai – viduriavimas, pykinimas ar vėmimas.

Rizikos grupėms priklauso vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kuriems yra lėtinės ligos (širdies, plaučių, cukrinis diabetas, imuninės sistemos sutrikimai ir kt.).

Diagnozė ir gydymas

  • Diagnozė: PCR tyrimas (PGR) yra aukščiausio jautrumo metodas; greitieji antigenų testai naudojami skubiems sprendimams; viruso genomų sekoskaita padeda stebėti variacijas.
  • Gydymas: daugeliu atvejų — simptomų malšinimas ir palaikomoji priežiūra namuose. Hospitalizuotiems ligoniams taikomas deguonies gydymas, steroidai (pvz., deksametazonas) sunkesnėms formoms, tam tikri antivirotikai (pvz., remdesiviras), bei specifinės terapijos (monokloniniai antikūnai, antiviraliniai preparatai kaip nirmatrelvir/ritonaviras) – priklausomai nuo ligos sunkumo ir galimų kontraindikacijų.
  • Prevencinės priemonės ligoninėse: izoliacija, asmens apsauga, tinkama vėdinimo praktika.

Prevencija ir vakcinos

  • Vakcinacija: kelios vakcinos sumažina sunkios ligos, hospitalizacijos ir mirties riziką. Vakcinos (pvz., mRNR ir vektorinės) buvo pagrindinis kovos su pandemija įrankis.
  • Asmeninės priemonės: rankų higiena, kaukių dėvėjimas rizikingose situacijose, fizinis atstumas, geras patalpų vėdinimas.
  • Skiepų stiprinamosios dozės (boosters) padeda išlaikyti atsparumą, ypač atsiradus naujiems variantams.

Variantai

Virusas mutuoja, todėl atsirado keli reikšmingi variantai (pvz., Alpha, Delta, Omicron ir jų potipiai). Kai kurie variantai buvo užkretesni arba iš dalies gebėjo apeiti ankstesnį imunitetą. Tarptautinės sveikatos institucijos stebi atsirandančius variantus ir vertina jų pavojingumą.

Kilmė ir tyrimai

Viruso kilmė iki šiol nėra iki galo nustatyta. Dvi pagrindinės hipotezės yra:

  • zoonozinė kilmė – virusas perėjo iš gyvūnų į žmogų (spilovers), galbūt per tarpinius tarpinius šeimininkus;
  • laboratorinė (laboratorinio nutekėjimo) teorija – mažiau patvirtinta ir aktyviai tiriama.

Daug molekulinių, epidemiologinių ir ekologinių tyrimų vyksta, kad būtų aiškiau nustatyta, kaip ir kur prasidėjo perdavimas. Iki tol mokslinė bendruomenė raginama remtis duomenimis ir tęsti nepriklausomus tyrimus.

Ką daryti, jei įtariate užsikrėtimą?

  • Jei jaučiate COVID-19 simptomus arba turėjote sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu ir atlikite testą.
  • Laikykitės vietinių sveikatos institucijų rekomendacijų dėl izoliacijos ir gydymo.
  • Apsaugokite kitus – dėvėkite kaukę, venkite kontaktų su rizikos grupėmis, užtikrinkite gerą patalpų vėdinimą.

SARS-CoV-2 ir COVID-19 lieka aktyviai tiriamais reiškiniais: nauji duomenys apie viruso biologiją, gydymo metodus ir vakcinų efektyvumą nuolat atnaujinami. Svarbu sekti patikimus informacijos šaltinius ir laikytis sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijų.