Sars koronavirusas 2

Kilmė

Šio viruso genetinė medžiaga buvo labai panaši į SARS-CoV (79,5 %) ir šikšnosparnių koronavirusus (96 %). Tai reiškia, kad virusas galėjo kilti iš šikšnosparnių. Mokslininkai atliko daugiau eksperimentų, kurie parodė, kad virusas iš šikšnosparnių tikriausiai pateko į tarpinį šeimininką, t. y. kitą gyvūną, esantį tarp šikšnosparnių ir žmonių. Laikui bėgant to kito gyvūno virusai keitėsi, kol galėjo užkrėsti žmones. Mokslininkai beveik įsitikinę, kad pirminis gyvūnas buvo šikšnosparnis, tačiau nėra tikri, kas buvo tarpinis gyvūnas. Kai kurie mokslininkai mano, kad tai galėjo būti pangolinas, nes pangolinuose gyvena koronavirusai, nors jie nėra visiškai tokie patys kaip SARS-CoV-2 ar šikšnosparnių virusai. Pangolinai yra nykstanti rūšis, todėl Kinijoje ir daugelyje kitų šalių jų pirkimas, pardavimas ar perkėlimas iš vienos vietos į kitą yra neteisėtas. Tačiau jų žvynai yra daugelio tradicinių kinų vaistų sudedamoji dalis, todėl jie dažnai parduodami juodojoje rinkoje.

Pavadinimas

2020 m. vasario pradžioje Tarptautinio virusų taksonomijos komiteto koronavirusų tyrimo grupė suteikė oficialų SARS-CoV-2 pavadinimą - antrasis staigaus ūmaus respiracinio sindromo koronavirusas. Prieš tai žmonės virusą vadino "2019-nCoV", t. y. "nauju (nauju) koronavirusu, atsiradusiu 2019 m.". Tyrimų grupė pasirinko šį pavadinimą, nes naujasis virusas buvo labai panašus į kitą virusą, kuris jau buvo vadinamas SARS-CoV be numerio.

3D animuotas SARS-CoV-2 virionas

Kaip virusas sukelia ligą

Besiplečiančioje plaučių dalyje, plaučių alveolėse, yra dviejų pagrindinių tipų ląstelės. Viena ląstelė, I tipo, sugeria iš oro, t. y. vykdo dujų apykaitą. Kita, II tipo, gamina paviršinio aktyvumo medžiagas, kurios padeda išlaikyti plaučiuose skysčius, švarą, išvengti infekcijų ir t. t. COVID-19 patenka į paviršinio aktyvumo medžiagas gaminančią II tipo ląstelę ir ją užmuša, joje daugindamasis COVID-19 virusu. Kiekviena viruso nužudyta II tipo ląstelė sukelia ypatingą reakciją plaučiuose. Skysčiai, pūliai ir negyvos ląstelės užtvindo plaučius, sukeldamos koronavirusinę plaučių ligą.

Plaučių pažeidimas

Mokslininkai ištyrė nuo COVID-19 mirusių žmonių plaučius. Jie palygino juos su nuo A gripo mirusių žmonių plaučiais ir su mirusių žmonių, neturinčių jokių plaučių problemų, plaučiais. Jie pastebėjo, kad COVID-19 sergančiųjų plaučiuose ląstelės, sudarančios plaučių kraujagyslių dangalus, buvo labiau pažeistos, taip pat buvo daugiau kraujo krešulių. Svarbiausias skirtumas, kurį pastebėjo mokslininkai, buvo tas, kad plaučiuose pradėjo augti naujos kraujagyslės.

COVID-19

2020 m. vasarį Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad pasirinko SARS-CoV-2 sukeltos ligos pavadinimą: COVID-19. "Covi" reiškia "koronavirusas", "D" - "liga", o "19" - 2019 metai. Jie sakė nenorintys, kad pavadinime būtų koks nors asmuo, vieta ar gyvūnas, pavyzdžiui, "Wuhan" arba "pangolinas", nes tada žmonės dėl ligos galėtų kaltinti tą vietą, asmenį ar gyvūną. Jie taip pat norėjo, kad pavadinimą būtų lengva ištarti garsiai.

Simptomai

Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, COVID-19 žmonėms sukelia įvairius negalavimus, tačiau dažniausiai pažeidžia plaučius. Žmonės paprastai kosėja ir sunkiai kvėpuoja. Jie taip pat dažnai karščiuoja, šaltkrėtį, galvos skausmą, raumenų skausmą, sutrinka skonis ar kvapas.

Remiantis 2020 m. balandžio mėn. Amerikos gastroenterologų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, dėl COVID-19 sergantys žmonės gali vemti arba viduriuoti, tačiau tai pasitaiko retai. Jų teigimu, apie 7,7 % COVID-19 sergančių pacientų vėmė, apie 7,8 % viduriavo ir apie 3,6 % jautė skrandžio skausmą.

Forma

SARS-CoV-2 virusas panašus į apvalų rutulį su spygliukais aplink jį. Virusą sudaro keturios dalys: smaigaliai, membrana, apvalkalas ir viruso genetinė medžiaga, arba ribonukleorūgštis (RNR). Dygliukai, membrana ir apvalkalas kartu vadinami viruso apvalkalu arba išoriniu viruso sluoksniu.

Baltymas "spike" prilimpa prie žmogaus ląstelės vietos, vadinamos receptoriumi. Šis receptorius vadinamas angiotenziną konvertuojančiu fermentu 2 (ACE2). AKE2 yra plaučių, inkstų ir žarnyno ląstelėse. Po to, kai baltymas smaigalys prilimpa prie ACE2 receptoriaus, viruso ir ląstelės membranos susijungia.

SARS-CoV-2 yra teigiamos grandinės RNR virusas, t. y. jis naudoja ribonukleorūgštį (RNR), kad išsaugotų modelius, reikalingus jam reikalingiems baltymams gaminti, o ne DNR, kaip tai daro žmonės ir kiti daugialąsčiai gyvi organizmai.

Sąmokslo teorijos

2020 m. pradžioje kai kurie žmonės ėmė manyti, kad SARS-CoV-2 galėjo būti specialiai pagamintas Vuhano virusologijos instituto laboratorijoje ir paleistas Vuhane kaip ginklas. Kai Irano lyderis ajatola Chamenėjus pareiškė, kad nenori, jog Jungtinės Valstijos padėtų jo šaliai kovoti su koronavirusu, kaip vieną iš priežasčių jis įvardijo mintį, kad amerikiečiai specialiai pagamino virusą, kad pakenktų iraniečiams: "Nežinau, kiek realus šis kaltinimas, bet kai jis egzistuoja, kas sveiku protu patikėtų, kad jūs atvešite jiems vaistų?" - sakė A. Khamenei.

Viena "Pew Research" apklausa parodė, kad 29 % atsakiusių amerikiečių mano, jog SARS-CoV-2 galėjo būti tyčia pagamintas laboratorijoje, o 23 % mano, kad jis galėjo būti pagamintas laboratorijoje atsitiktinai. Jungtinės Karalystės gyventojų apklausa parodė, kad daugelis jų manė, jog COVID-19 sukėlė 5G belaidžio ryšio tinklai.

2020 m. kovo 17 d. Kolumbijos universiteto ir kitų šalių mokslininkai žurnale "Nature Medicine" paskelbė straipsnį, kuriame įrodė, kad SARS-CoV-2 beveik neabejotinai nebuvo sukurtas žmonių laboratorijoje. Tai jie padarė palyginę skirtingų virusų genomus tarpusavyje. Mokslininkai pamatė, kad SARS-CoV-2 neatitiko nė vieno viruso griaučių, kuriais jau gali naudotis virusologai.

Vaistai

2020 m. balandį Pitsburgo universiteto mokslininkai teigė sukūrę vakciną, pavadintą "PittCoVacc", ir išbandę ją su pelėmis.

Kita mokslininkų grupė, vadovaujama daktaro Josefo Penningerio iš Britų Kolumbijos universiteto, išrado vaistą, pavadintą APN01, ir išbandė jį su sukurtais žmogaus audiniais, t. y. žmogaus ląstelėmis, laboratorijoje sujungtomis taip, kad jos atrodytų ir veiktų taip, tarsi būtų žmogaus kūno viduje. Mokslininkai išsiaiškino, kad į šiuos audinius, užkrėstus SARS-CoV-2, pridėjus tirpaus žmogaus rekombinantinio angiotenziną konvertuojančio fermento 2 (ACE2), virusui tapo sunkiau daugintis.

2020 m. balandžio pabaigoje Oksfordo universiteto komanda paskelbė sukūrusi COVID-19 vakciną. Jungtinių Valstijų nacionalinis sveikatos institutas ją išbandė su rezus beždžionėmis ir ji suveikė. Oksfordo mokslininkai teigė, kad, kadangi jie jau kūrė vakciną nuo kito koronaviruso, turėjo pranašumą kuriant vakciną nuo SARS-CoV-2. Mokslininkai teigė, kad iki 2020 m. gegužės pabaigos jie bandys išbandyti savo vakciną su 6000 žmonių, o 2020 m. rugsėjį jų vakcina galėtų būti paruošta žmonėms naudoti.

2020 m. gegužės viduryje bendrovė "Moderna" pranešė, kad išbandė savo mRNA vakciną su keturiasdešimt penkiais žmonėmis ir aštuoniems iš jų buvo sukurti antikūnai, tačiau konkrečių duomenų nepaskelbė ir neskelbė straipsnio moksliniame žurnale. Anna Durbin iš Johnso Hopkinso universiteto teigė, kad dar per anksti pasakyti, ar žmonės išlaikys antikūnus pakankamai ilgai, kad vakcina veiktų. Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija leido "Moderna" dar kartą išbandyti vakciną su daugiau žmonių. Moderna" vyriausiasis medicinos pareigūnas sakė, kad vakcina galėtų būti paruošta 2021 m. sausio mėn.

Hidroksichlorochinas

Kai kurie žmonės mano, kad hidroksichlorochinas - vaistas, skiriamas maliarija, vilklige ir artritu sergantiems žmonėms, gali veikti prieš COVID-19, o kai kurie - ne. Vienas Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad COVID-19 sergantiems pacientams, vartojusiems hidroksichlorochino, greičiau pagerėjo, tačiau šis tyrimas nebuvo recenzuojamas. Kiti Prancūzijoje ir Kinijoje atlikti tyrimai, atrodo, rodė, kad hidroksichlorochinas padėjo, tačiau tyrimuose nebuvo kontrolinių grupių, t. y. gydytojai nelygino pacientų, vartojusių hidroksichlorochiną, su pacientais, kurie jo nevartojo, todėl jie negalėjo būti tikri, ar jiems padėjo hidroksichlorochinas, ar kažkas kitas. Kovo mėnesį Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija leido gydytojams skirti hidroksichlorochino COVID-19 pacientams.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė, kad vaistas nuo maliarijos hidroksichlorochinas galėtų padėti išgydyti COVID-19, tačiau daktaras Anthony Fauci, priklausantis oficialiai Baltųjų rūmų koronavirusų komandai, sakė, kad niekas negali žinoti, ar hidroksichlorochinas veikia prieš SARS-CoV-2. Balandžio pradžioje laikraštis "New York Times" pranešė, kad prezidentas D. Trumpas turi "nedidelių asmeninių finansinių interesų" bendrovėje "Sanofi", vienoje iš bendrovių, gaminančių hidroksichlorochiną, o tai reiškia, kad jei bendrovė parduotų daugiau hidroksichlorochino, jis turėtų daugiau turto.

Balandžio pradžioje M. Fauci sakė: "Duomenys iš tikrųjų yra tik geriausiu atveju įtikinami. Buvo atvejų, rodančių, kad poveikis gali būti, ir yra kitų, rodančių, kad poveikio nėra." Dr. Megan L. Ranney iš Brauno universiteto teigė, kad hidroksichlorochinas gali sukelti širdies priepuolių ir kitų problemų. Kiti gydytojai nerimauja, kad jei žmonės vartos hidroksichlorochiną COVID-19, jo neliks pakankamai maliarija, vilklige ir artritu sergantiems žmonėms. Vis dėlto kai kurios ligoninės skyrė hidroksichlorochino labai sergantiems COVID-19 pacientams, nes gydytojai mano, kad verta rizikuoti.

Prancūzijos ir Kinijos mokslininkai atliko daugiau tyrimų su didesnėmis pacientų grupėmis, vartojančiomis hidroksichlorochiną. Jie stebėjo pacientus, kurie kartu vartojo vaistą ir kitą gydymą, ir pacientus, kurie vartojo tik kitą grėsmę. Abu tyrimai parodė, kad hidroksichlorochinas nepadėjo ir sukėlė šalutinį poveikį. Abu tyrimai buvo paskelbti 2020 m. gegužės mėn.

Remdesivir

Kai kurie mokslininkai taip pat mano, kad vaistas remdesiviras, kuris buvo išrastas kaip vaistas nuo Ebolos viruso, galėtų veikti ir nuo SARS-CoV-2. Remdesiviras veikia ir prieš kitus virusus, be to, jis jau buvo išbandytas su žmonėmis, todėl gydytojai jau žinojo, kad jis nepakenks pacientams, net jei ir nepagerės. Kadangi mokslininkai jau žinojo, kad remdesiviras yra saugus, jie galėjo iš karto pradėti jį bandyti su žmonėmis.

Gydytojai 61 COVID-19 sergančiam pacientui skyrė vaistą, vadinamą remdesiviru, vadovaudamiesi užuojautos principu, t. y. skyrė šį vaistą, nes nebuvo jokio kito gydymo. Mokslininkai ištyrė 53 iš šių pacientų ir nustatė, kad 68 proc. pacientų pasveiko, 13 proc. mirė, o 25 proc. pasireiškė rimtas šalutinis poveikis. Tačiau kadangi tyrime nebuvo kontrolinės grupės, t. y. šie pacientai nebuvo lyginami su kitais COVID-19 pacientais, kurie nevartojo remdesiviro, ir kadangi eksperimente dalyvavo tik 53 žmonės, mokslininkai turi atlikti daugiau tyrimų, kad galėtų būti tikri, jog remdesiviras veikia.

Remdesivirą gaminančios bendrovės pirmininkas ir generalinis direktorius Davidas O'Day sakė, kad remdesiviras vieniems pacientams gali veikti geriau nei kitiems, ir paprašė mokslininkų atlikti daug įvairių tyrimų.