Aviarinis (paukščių) gripas H5N1: apibrėžimas, simptomai ir pavojus

Aviarinis (paukščių) gripas – tai viruso sukeliama liga, kurią sukelia gripo A tipo virusai. Šie virusai natūraliai cirkuliuoja daugiausia paukščiuose, tačiau retkarčiais gali užsikrečia ir kiti gyvūnai, įskaitant žinduolius, bei žmones. Kai virusas užkrečia žmogų, tai paprastai vadinama gripu, o potipiai, pavyzdžiui H5N1, kelia didžiausią susirūpinimą dėl savo įtakos paukščiams ir galimo persimetimo į žmones.

Apibrėžimas ir potipiai

Gripo A virusai skirstomi pagal paviršinius baltymus H (hemaglutininė) ir N (neuraminidazė) — egzistuoja daug potipių (pvz., H5N1, H7N9 ir kt.). Kai kurie potipiai yra mažai patogeniški paukščiams (sukelia silpnus simptomus), kiti — itin patogeniški ir gali sukelti masines paukščių žūtis. H5N1 yra vienas iš potipių, kuris sukėlė didelį susirūpinimą dėl savo agresyvumo paukščiams ir kartais sunkios ligos žmonėms.

Istorija ir reikšmė

Gripo virusai, kurie gali kilti iš paukščių, buvo žinomi seniai — A tipo gripo potipiai paukščiuose buvo aprašyti dar XIX a. (pvz., Italijoje 1878 m.). Kai kurios istorinės pandemijos, kurių priežastys buvo susijusios su gripo virusais, gali turėti paukštinę kilmę: 1918 m. vadinamasis ispaniškasis gripas nusinešė dešimtis milijonų gyvybių (įvairūs vertinimai – apie 50–100 mln.), 1957 m. Azijos gripas ir 1968 m. Honkongo gripas taip pat sukėlė didelį mirčių skaičių (maždaug po milijoną). Moderniu metu pavojingas potipis H5N1 pirmą kartą tapo plačiau žinomas 1997 m., kai Honkonge buvo užregistruoti žmogaus susirgimai ir šeši mirties atvejai.

Simptomai

Simptomai priklauso nuo rūšies ir užsikrėtimo sunkumo:

• Paukščiai: nuo silpnų kvėpavimo takų požymių iki staigios masinės žūties. Itin patogeniškos atmainos gali sukelti inkubacines, kvėpavimo ir virškinimo sutrikimų, o dažnai – didelį mirtingumą.
• Žmonės: gali pasireikšti karščiavimas, kosulys, dusulys, plaučių uždegimas, galvos skausmas, raumenų skausmai. Kai kuriais atvejais registruojami virškinimo trakto simptomai (viduriavimas, vėmimas). Pavieniais H5N1 atvejais ligos eiga buvo labai sunki, su aukštu mirtingumu tarp nustatytų pacientų.

Plitimo keliai ir pavojai

Pagrindiniai plitimo keliai:

• Tiesioginis kontaktas su sergančiais arba mirusiais paukščiais, jų išskyromis ar kontaminuotomis aplinkos vietomis.
• Kontaminuoti paviršiai, įrankiai ar vanduo gali pernešti virusą tarp paukščių ir žmonių.
• Rizika, kad virusas mutuos arba sukeis genetinę medžiagą su žmogaus gripo virusu, dėl ko jis galėtų lengviau plisti tarp žmonių — tai pagrindinis pandemijos pavojus.

Nors iki šiol H5N1 ir kiti paukštiniai potipiai daugiausia lieka paukščių liga, jie nuolat kintant turi potencialą sukelti rimtesnį pavojų žmonių sveikatai.

Stebėsena, kontrolė ir prevencija

Siekiant riboti plitimą ir apsaugoti žmones bei gyvūnus taikomi keli pagrindiniai veiksmai:

• Veterinarinė ir epidemiologinė stebėsena gyvūnų populiacijose ir žmonėms, greitas protrūkių nustatymas.
• Paukščių ~ biosecuriteto priemonės, sergančių paukščių izoliavimas ir, esant reikalui, masinis naikdinimas siekiant užkirsti kelią plitimui.
• Vakcinacija paukščiams tam tikrose situacijose; taip pat kuriamos ir kaupiamos prekandidatinės arba potipinės vakcinos žmonėms.
• Asmeninė apsauga: vengti kontakto su laukiniais arba sergančiais namų paukščiais, dėvėti apsaugos priemones žmonėms, dirbantiems su gyvūnais, kruopščiai apdoroti ir gerai išvirti paukštieną bei laikytis higienos.

Gydymas ir pasiruošimas

Gydymui vartojami antivirusiniai vaistai nuo gripo (pvz., oseltamiviras, zanamiviras), tačiau jų veiksmingumas priklauso nuo laiku pradėto vartojimo ir konkretaus viruso jautrumo. Dėl galimų atsparumo mechanizmų ir ribotos vaistų prieinamumo svarbi yra prevencija ir greita diagnostika. Vyriausybės ir tarptautinės organizacijos investuoja į vakcinų kūrimą, antiviralinį atsargų kaupimą ir pandemijos pasirengimo planus.

Tarptautinis atsakas

H5N1 ir kiti paukščių gripo potipiai stebimi visame pasaulyje. Iki 2005 m. vidurio H5N1 buvo labiau paplitęs Pietryčių Azijoje, tačiau vėliau pasirodė ir kai kuriose Afrikos bei Europos dalyse. Dėl paukščių gripo protrūkių žuvo dešimtys milijonų paukščių, o siekiant suvaldyti ligą sunaikinta šimtai milijonų paukščių; tai turi reikšmingų ekonominių ir maisto tiekimo pasekmių. Viso pasaulio vyriausybės ir tarptautinės institucijos skiria lėšas tyrimams, vakcinų kūrimui, pandeminio pasirengimo pratyboms ir antigripinių vaistų kaupimui.

Ką daryti paprastam žmogui

• Venkite tiesioginio kontakto su ligotais arba numirėliais paukščiais.
• Laikykitės geros rankų higienos ir maisto saugos — paukštieną perdirbkite ir gerai išvirkite.
• Stebėkite oficialius sveikatos priežiūros institucijų pranešimus apie protrūkius ir rekomendacijas.
• Jei pasireiškia į gripą panašūs simptomai po kontakto su paukščiais ar kelionės regione, kur fiksuoti protrūkiai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Santrauka: paukščių gripas išlieka svarbi veterinarijos ir visuomenės sveikatos problema. Nors dauguma atvejų lieka paukščių tarpe, H5N1 ir kiti potipiai kelia nuolatinį pandeminį pavojų, todėl reikalinga nuolatinė stebėsena, prevencija ir tarptautinis bendradarbiavimas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra paukščių gripas?

K: Kada pirmą kartą buvo nustatytas paukščių gripas?

K: Kokie yra paukščių gripo simptomai?

K: Kiek žmonių mirė nuo ispaniškojo gripo?

Klausimas: Kiek žmonių pražudė Azijos gripas ir Honkongo gripas?

K: Kas yra H5N1 ir kada jis pirmą kartą sukėlė žmonių mirtį?

K.: Kokių priemonių imasi vyriausybės, kad išspręstų šią problemą?

Paieška pagal raidę