"100th Window" - ketvirtasis studijinis Bristolio triphopo grupės "Massive Attack" albumas. Iš pirminės grupės sudėties albume dalyvauja tik Robertas Del Naja. Andrew Vowlesas pasitraukė netrukus po "Mezzanine" išleidimo, o Grantas Maršalas nenorėjo dalyvauti įrašo kūrime.

2003 m. vasarį išleistą "100th Window" parašė ir prodiusavo Del Naja ir Neilas Davidge'as, jame dainavo Horace Andy ir Sinéad O'Connor, taip pat pasirodė Damonas Albarnas. Tai pirmasis grupės albumas, kuriame nenaudojami semplai, jame nėra "Blue Lines" ar "Protection" įrašų džiazo ar džiazo sintezės stilistikos, tačiau jis ne toks tamsus kaip "Mezzanine". Albumas galėjo būti išleistas anksčiau, tačiau prieš kelis mėnesius iki jo išleidimo Del Naja buvo suimtas įtariant jį vaikų pornografijos nusikaltimais. Tačiau jis buvo išteisintas.

Įrašymo procesas vyko glaudžiai bendradarbiaujant su Neilu Davidge'u, kuris nuo tada tapo pagrindiniu grupės studijiniu partneriu. Skirtingai nuo ankstesnių Massive Attack darbų, 100th Window pasižymi minimalistine, elektronine ir daugiausia sintezatoriais pagrįsta sonika — tekstūros yra šaltos, poliruotos, su akcentuotu erdvės ir ritmikos pojūčiu. Grupė specialiai vengė semplių ir daug dėmesio skyrė originaliam, kompiuterizuotam garsui bei detaliam aranžuotės darbui.

Muzikinės temos albume dažnai yra tamsios, introspektyvios ir kartais paranojiškos — lydimos įtemptų, pulsuojančių ritmų ir atmosferinių sintezatorių. Horace Andy tęsia ilgalaikį bendradarbiavimą su Massive Attack, o Sinéad O'Connor ir Damonas Albarnas įneša savitų vokalinių spalvų, kurios kontrastuoja su Del Naja saikingu stiliumi. Balsų įvairovė albumui suteikia emocinį gylybę, nors bendras skambesys išlieka vientisas ir koncentruotas.

Išleidimas ir reklama vyko tradicinėmis priemonėmis – leidybos kompanijos kampanija, singlų paleidimai ir koncertinės veiklos dalis. Nors albumo atmosfera skiriasi nuo ankstesnio komercinio ir kritikų pripažinto albumo "Mezzanine", 100th Window sulaukė susidomėjimo tiek senų gerbėjų, tiek naujos auditorijos. Kritikai dažniausiai gyrė produkcijos kokybę, atmosferos vientisumą ir modernią elektroninę estetiką, tačiau kai kurie komentatoriai kritikavo albumą dėl mažesnio vokalų įvairovės ir santūraus emocinio diapazono lyginant su ankstesniais įrašais.

Komerciniu požiūriu albumas buvo sėkmingas — pasiekė aukštas pozicijas pardavimų lentelėse Europoje ir padėjo grupės įrašinei komandai išlaikyti tarptautinį prestižą. Po išleidimo Massive Attack pristatė kūrinius gyvuose pasirodymuose, kuriuose akcentuota elektroninė performanso pusė ir vizualiniai elementai.

Per ilgą laiką 100th Window įgijo kultinį statusą tarp fanų, dažnai vertinamą kaip brandus ir drąsus eksperimentas su elektronine estetika. Neil Davidge'o vaidmuo čia yra lemiamas — jis ne tik prisidėjo prie produkcijos, bet ir tapo svarbiu kūrybiniu partneriu grupės ateities darbuose. Albumas rodo Massive Attack polinkį į transformaciją ir nuolatinį stilių ieškojimą, net ir esant vizualiai ir tematiškai santūriam rezultatui.