Džiazo sintezė (Jazz fusion) – apibrėžimas, stiliai ir atlikėjai
Džiazo sintezė (fusion) — sužinokite apibrėžimą, pagrindinius stilius, žymius atlikėjus ir ilgos improvizacijos solo ypatybes.
Džiazo sintezė (kartais vadinama „džiazo ir roko sintezė“ arba tiesiog „fusion“) yra muzikos žanras, kuriame tradicinis džiazas derinamas su roku ir kitomis populiariomis stilistikomis. Džiazo sintezėje dažnai pritaikomi funk, ritmenbliuzas ir elementai iš world music, taip pat — elektroninės garso priemonės ir roko dinamika.
Istorija trumpai
Džiazo sintezė susiformavo vėlyvaisiais 1960–aisiais ir 1970–aisiais, kai džiazo muzikantai pradėjo eksperimentuoti su elektriniais instrumentais, sintezatoriais ir roko ritmais. Pirmieji reikšmingi eksperimentai pakeitė džiazo improvizacijos principus, įvedė ilgų kūrinių formą ir studijinę eksperimentiką. Per kelis dešimtmečius fusion vystėsi, išleido daug įtakingų albumų ir susiformavo keli skirtingi posūkiai — nuo tvirto, roko įkvėpto skambesio iki lyriškesnių, funk ir world muzikos įtakotų variantų.
Būdingi bruožai
- Instrumentinė orientacija: džiazo sintezė dažniausiai grojama instrumentaliai — vokalas nėra privalomas.
- Ilgesnės kompozicijos: kūriniai paprastai ilgesni nei tipinės popmuzikos dainos, dažnai trunka nuo penkių iki dešimties minučių ir ilgiau.
- Solo ir improvizacija: ilgi instrumentiniai solo yra svarbi dalis; daug solinių partijų yra improvizuojamos arba kuriamos grojimo metu. Pavyzdžiui, Frenkas Zappa savo kūryboje, priskiriamoje fusion srovei, demonstravo išplėtotus gitaros solo ir improvizacijas.
- Elektronika ir efektai: plačiai naudojami elektriniai gitaros stiprintuvai, bosinės gitaros, Fender Rhodes ar kiti elektriniai pianinai, sintezatoriai ir efektų pedalai.
- Ritmas ir metrika: dažnai pasitaiko sudėtingesni ritmai, netaisyklingos metrikos ir poliritmija, kuri suteikia kūriniams dinamikos ir intrigos.
Stiliai ir potekstės
- Jazz-rock: tvirtesnis roko skambesys su džiazo improvizacija.
- Jazz-funk: funk ritmai ir sinchronizacijos kartu su džiazo harmonija.
- Latin / world fusion: lotynų Amerikos ir pasaulio muzikos motyvai integruoti į džiazinę formą.
- Smooth fusion (smooth jazz): populiariausias, lengvesnis ir melodingesnis fusion variantas, dažnai krypstanti į radijo grojaraščius ir lengvesnę klausymo patirtį.
- Progressive ir experimental fusion: sudėtingesnės formos, artimesnės avangardui ir eksperimentinei muzikai.
Atlikėjai, grupės ir reikšmingi albumai
Fusion sceną formavo tiek džiazo klasikos atstovai, tiek roko bei eksperimentinės muzikos kūrėjai. Svarbūs vardai: Miles Davis, Herbie Hancock, Weather Report, Mahavishnu Orchestra, Return to Forever, Chick Corea, John McLaughlin, Jaco Pastorius, Frenkas Zappa ir kt. Kai kurie įtakingi albumai, nubrėžę žanro kryptis, yra:
- Miles Davis — "Bitches Brew" (pirmieji rimtesni džiazo-rock eksperimentai)
- Weather Report — "Heavy Weather" (žymus pavyzdys su melodiniais ir ritminiais sprendimais)
- Mahavishnu Orchestra — "Birds of Fire" (jungtis tarp roko energijos ir džiazo improvizacijos)
- Return to Forever — "Romantic Warrior" (techninis meistriškumas ir progresyvūs sprendimai)
Kur skamba ir kaip priimama
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje džiazo sintezės muzika per radiją dažniau skamba retai arba specializuotuose laidose; didesnę auditoriją ji susirado koncertų salėse, klubuose ir vėliau — vinilo bei kompaktinių plokštelių gerbėjų rate. Europoje ir Japonijoje fusion tradiciškai turėjo stipresnį radijo ir koncertinį palaikymą, todėl šiose rinkose žanras dažnai išliko gyvesnis.
Įtaka ir palikimas
Džiazo sintezė turėjo didelę įtaką vėlesnėms muzikos kryptims: progresyviam rokui, elektroninei muzikai, acid jazz, neo-soul bei šiuolaikiniam fusion atgimimui. Jos techninės naujovės — elektrinių instrumentų ir sintezatorių naudojimas, sudėtingos harmonijos ir ritmai — tapo įprasta daugelio kitų žanrų praktika.
Klausymo patarimai pradedantiesiems
- Klausykitės klasikinių albumų (pvz., minėtų Miles Davis ar Weather Report), kad suprastumėte žanro ištakas.
- Dėmesį kreipkite į instrumentinę virtuoziškumą ir solo partijų vystymąsi — tai dažnai yra esmė.
- Ieškokite gyvų įrašų — fusion dažnai geriausiai atsiskleidžia koncertuose.
- Jeigu domina modernus skambesys, paieškokite šiuolaikinių fusion atlikėjų ir grupių, kurių muzikoje dera tradicija ir elektroninės technologijos.
Apibendrinant, džiazo sintezė yra įvairialypis, nuolat kintantis žanras, kuris jungia džiazo improvizaciją su roko energija, funk ritmais, pasaulio muzikos motyvais ir elektroninėmis priemonėmis — ir dėl to turi platų emocinį bei techninį spektrą, pritraukiantį tiek muzikantus, tiek klausytojus.
Istorija
Džiazo sintezė prasidėjo septintojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Septintojo dešimtmečio pabaigoje tokie džiazo muzikantai kaip Milesas Davisas ir grupė "The Tony Williams Lifetime" savo džiazo muzikoje pradėjo naudoti elektrinius instrumentus, tokius kaip elektrinis kontrabosas ir elektrinis pianinas. Taip pat džiazo muzikantai į savo džiazo muziką pradėjo įtraukti soulo, ritmo ir bliuzo bei roko muzikos ritmus ar ritmus. Du svarbūs džiazo sintezės albumai yra "In a Silent Way" ir "Bitches Brew".
Septintajame dešimtmetyje vis daugiau žmonių pradėjo groti džiazo sintezę. Ji tapo populiaresnė, todėl daugiau žmonių pradėjo klausytis džiazo sintezės ir lankytis džiazo sintezės koncertuose. Septintajame dešimtmetyje tokie džiazo muzikantai kaip Herbie Hancockas, Joe Zawinulas, Janas Hammeris ir Chickas Corea savo dainose pradėjo naudoti elektroninius sintezatorius.
Devintojo dešimtmečio pradžioje pradėtas groti naujas džiazo sintezės stilius, vadinamas "pop fusion". Šis naujas pop fusion stilius buvo švelnesnis ir lėtesnis nei septintojo dešimtmečio pradžios fusion. Pop fusion per radiją buvo grojamas daug dažniau nei 7-ojo dešimtmečio pradžios fusion. Pop fusion muzikantai buvo Lee Ritenouras, Alas Jarreau, Kenny G, Bobas Jamesas ir Davidas Sanbornas. Devintajame dešimtmetyje Steve'as Vai buvo džiazo fusion ikona ir grojo daug gitaromis paremtų džiazo fusion instrumentinių kūrinių.
| · v · t · e | |||||||||||
| Komponentai |
| ||||||||||
| Žanrai |
| ||||||||||
| Radijo formatai |
| ||||||||||
|
| ||||||||||
| Susijęs |
| ||||||||||
| |||||||||||
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra džiazo sintezė?
A: Džiazo sintezė - tai muzikos žanras arba stilius, kuriame džiazas maišomas su roku, funk, ritmenbliuzu ir pasaulio muzika. Paprastai ji grojama instrumentais be dainavimo.
K: Kiek laiko trunka džiazo sintezės dainos?
A: Džiazo sintezės dainos dažnai būna ilgesnės už popmuzikos dainas, paprastai trunka nuo penkių iki dešimties minučių, palyginti su trijų minučių trukmės popmuzikos daina.
K: Kokio tipo soluotės naudojamos džiazo sintezėje?
A.: Džiazo sintezėje solo kūriniai improvizuojami arba sugalvojami pasirodymo metu.
K: Kas buvo šio žanro atstovų pavyzdys?
A: Frankas Zappa buvo džiazo sintezės žanro pavyzdys.
Klausimas: Ar jis populiarus Šiaurės Amerikos radijo stotyse?
A: Ne, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje šis žanras per radiją girdimas nedaug, tačiau jis populiaresnis Europos radijo stotyse.
K: Ar džiazo sintezėje apskritai naudojamas dainavimas?
A: Ne, paprastai dainavimas nenaudojamas, o naudojami tik instrumentai.
Ieškoti