Milesas Dewey Davisas III (1926 m. gegužės 26 d. - 1991 m. rugsėjo 28 d.) - amerikiečių džiazo trimitininkas, grupės lyderis ir kompozitorius. Jis buvo labai svarbus XX a. muzikai. Jis padėjo susiformuoti keliems skirtingiems džiazo stiliams, tokiems kaip cool jazz, hard bop, free jazz ir fusion. Kaip grupės lyderis jis dirbo su kitais garsiais muzikantais, tokiais kaip Johnas Coltrane'as, Herbie Hancockas, Billas Evansas, Wayne'as Shorteris, Chickas Corea, Johnas McLaughlinas, Cannonballas Adderley, Gerry Mulliganas, Tony Williamsas, George'as Colemanas, J. J. Johnsonas, Keithas Jarrettas, Johnas Scofieldas ir Kenny Garrettas.

1959 m. jis išleido albumą "Kind of Blue". Šis albumas tapo labai garsus ir populiarus. 2008 m. jo buvo parduota 4 mln. kopijų. 2006 m. Deivisas buvo įtrauktas į Rokenrolo šlovės muziejų ir apibūdintas kaip "viena svarbiausių figūrų džiazo istorijoje".

Ankstyvas gyvenimas ir muzikinis kelias

Milesas Davisas gimė Alton mieste, Ilinojuje, ir augo East St. Louis apylinkėse. Jaunystėje jis pradėjo groti trimitu ir greitai išsiskyrė talentu. Baigęs mokyklą trumpam studijavo Niujorko muzikos mokykloje (Juilliard), tačiau netrukus paliko akademinį kelią, kad galėtų groti su scenos profesionalais. Jaunystėje jis grojo su tokiomis figūromis kaip Charlie Parkeris, o vėliau – su Dizzy Gillespie, kas padėjo jam įsitvirtinti bebopo scenoje.

Stiliaus transformacijos ir svarbiausi etapai

Per visą karjerą Deivisas nuolat keitė muzikines kryptis ir eksperimentavo su naujais skambesiais. Jis vadinamas inovatoriumi dėl sugebėjimo kurti naujus džiazo stilius ir suburti išskirtines sudėtis:

  • Birth of the Cool laikotarpis (vėlyvieji 1940-ieji) – gimė cool jazz koncepcija;
  • Hard bop ir vidurio 1950-ųjų kvartetas – Deiviso žaismas tapo gilesnis, emocingesnis;
  • Modal jazz – ypač išryškėjo albume Kind of Blue, kai improvizacijos laisvė buvo grįsta modalinėmis skalėmis, o ne sudėtingomis harmoninėmis grandinėmis;
  • Elektroninė eros ir fusion (vėlyvieji 1960–1970 m.) – albumai kaip In a Silent Way ir Bitches Brew įjungė elektrines priemones ir roko ritmus, kas turėjo didelę įtaką džiazroko vystymuisi.

„Kind of Blue“ — kūrimo procesas ir įtaka

Kind of Blue užfiksavo ypatingą požiūrį: Deivisas kvietė muzikantus improvizuoti pagal modalines struktūras ir tiksliai neuždėdavo detalių, palikdamas daug erdvės individualiai interpretacijai. Studijose dalyvavo tokie atlikėjai kaip Billas Evansas, Johnas Coltrane'as ir Cannonballas Adderley (taip pat Paulas Chambersas ir Jimmy Cobb). Billo Evanso subtili harmonija ir Deiviso santūrus, lyrinis trimitas dar labiau išryškino albumo atmosferą.

Albume naudojamos idėjos paprastos, bet giliai paveikios: mažiau harmoningų posūkių, daugiau laisvės melodijai ir formos pojūčiui. Dėl to Kind of Blue tapo lengvai prieinamas tiek jazz žinovams, tiek platesnei auditorijai, o per dešimtmečius jo įtaka sklido toliau nei pats džiazs — į klasikinę, populiariąją ir avangardines scenas.

Grupės lyderio vaidmuo ir bendradarbiavimai

Deivisas buvo žinomas kaip vadovas, kuris gebėdavo suburti ir skatinti individualius atlikėjus. Jo grupių sudėtys dažnai tapdavo atradimo vieta jauniems talentams (pavyzdžiui, Johnas Coltrane'as ir Herbie Hancockas tapo svarbiais vardais po darbo su Deivisu). Jis taip pat nuolat keitė muzikantus ir įtraukdavo naujas idėjas, todėl kiekvienas jo laikotarpis turėjo savitą skambesį.

Apdovanojimai, sveikata ir palikimas

Per gyvenimą Deivisas sulaukė gausybės apdovanojimų ir pripažinimo: jis buvo pelnęs Grammy apdovanojimus, taip pat įtrauktas į prestižines kultūrines institucijas. 2006 m. jam buvo skirta vieta Rokenrolo šlovės muziejuje, o kritikai ir muzikologai dažnai mini jį kaip vieną įtakingiausių džiazo figūrų.

Nors vėlesniais gyvenimo metais jo sveikata svyravo ir jis mažiau koncertavo, Mileso Daviso muzikinis palikimas išlieka gyvas. Jo įrašai, ypač Kind of Blue, tebėra lyginami ir studijuojami mokyklose, muzikos kursuose ir tarp profesionalų, o jo požiūris į improvizaciją ir skambesio valdymą tebėra įkvėpimo šaltinis naujoms kartoms.

Reikšmė šiandien

Milesas Davisas paliko ne tik gausų įrašų archyvą, bet ir pavyzdį, kaip kūrybiškai keisti muzikos kalbą. Jo gebėjimas jungti skirtingas stiliaus kryptis, rizikuoti ir priimti technologinius pokyčius (elektrifikacija, naujos aranžuotės) daro jį svarbiu pavyzdžiu tiek muzikantams, tiek klausytojams, siekiantiems suprasti džiazo evoliuciją XX a. ir XXI a. pradžioje.