15 Eunomija — didžiausias Eunomijos šeimos S tipo asteroidas
15 Eunomija yra labai didelis asteroidas, esantis artimesnėje pagrindinės asteroidų juostos dalyje. Tai didžiausias iš akmeninių (S tipo) asteroidų ir maždaug 8–12 pagal dydį pagrindinės juostos asteroidas apskritai (dėl neaiškaus skersmens jo vieta neaiški). Jis taip pat yra didžiausias Eunomia asteroidų šeimos narys.
Atranka ir pavadinimas
Eunomiją 1851 m. liepos 29 d. surado italų astronomas Annibale de Gasparis. Pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos: ji pavadinta pagal Eunomiją, vieną iš Horae (Valandų), simbolizuojančią tvarką ir įstatymus. Tokie vardai XIX a. buvo dažni atrastiems didesniems asteroidams.
Orbita ir vieta
Eunomija skrieja pagrindinėje asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio. Jos orbita pasižymi vidutiniu atstumu nuo Saulės, palyginti didesniu ekscentriškumu ir vidutiniu orbitos pakrypimu link ekliptikos plokštumos, todėl ji priskiriama prie vidurinės arba artimesnės pagrindinės juostos objektų. Jos orbitalinis periodas yra keli metai, todėl Eunomiją galima stebėti nuo Žemės periodiškai, ypač opozicijų metu.
Fizinės savybės
- Tipas: S tipo (akmeninis) — dominuoja silikatai (pvz., olivinas ir piroksenai) su tam tikru metalų kiekiu.
- Forma: Eunomija yra ryškiai netaisyklinga / pailga kūno forma, o tai apsunkina tikslų „skersmens“ nustatymą ir lemia spėjimus apie jos tikrąjį dydį.
- Dydis: tikslus vidutinis skersmuo nėra visiškai vienareikšmis dėl jos formos ir stebėjimų apribojimų; skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus įverčius, todėl Eunomijos vieta pagal dydį pagrindinėje juostoje (apie 8–12 vieta) nėra pilnai aiški.
- Rotacija: Eunomija sukasi per keletą valandų; rotacijos periodas yra trumpas, todėl šviesio svyravimai stebint pasikeičia gana sparčiai.
- Paviršius ir sudėtis: spektroskopiniai duomenys rodo tipinę S tipo sudėtį — daug silikatų ir tam tikras kiekius metalų. Kai kurie tyrimai rodo paviršiaus heterogeniškumą, kas gali reikšti atidengtus skirtingus sluoksnius arba ankstesnius smūgius.
Eunomijos šeima
15 Eunomija yra centrinis ir didžiausias to paties pavadinimo asteroidų šeimos narys. Eunomia šeima susidarė dėl kadaise įvykusio kolizijos įvykio, kai dalis Eunomijos plutos buvo atplėšta ir išmesta į kosmosą, sukuriant daug mažesnių fragmentų. Ši šeima yra viena iš didesnių pagrindinėje juostoje ir dauguma jos narių taip pat yra S tipo.
Stebėjimai ir mokslinė reikšmė
Eunomija yra dažnas stebėjimų objektas dėl savo dydžio ir prieinamumo teleskopams. Spektroskopiniai, fotometriniai ir adaptyviosios optikos stebėjimai padėjo nustatyti jos sudėtį, formą ir rotaciją. Eunomijos vaidmuo kaip šeimos branduolio ir galimas dalinis diferenciacijos pavyzdys daro ją svarbia mokslinių tyrimų tiriamąja vieta — analizė padeda suprasti skilimo procesus didesniuose asteroiduose ir pagrindinės juostos evoliuciją.
Pastaba: kai kuriuose šaltiniuose nurodomi skirtingi matavimo skaičiai (pvz., skersmuo, masė, albeda), todėl pateikti apytiksliai vertinimai gali skirtis priklausomai nuo naudojamų metodų ir duomenų. Nepaisant to, Eunomija neabejotinai išlieka viena reikšmingiausių ir ryškiausių S tipo antrinėje juostoje.
Charakteristikos
Eunomija yra didžiausias S tipo asteroidas (labai nedaug jam nusileidžia 3 Juno) ir sulaukė nemažai mokslininkų dėmesio. Jo masė sudaro kiek daugiau nei vieną procentą visos pagrindinės juostos masės.
Eunomia atrodo kaip ištemptas, bet gana apvalus kūnas, kurio keturios pusės, regis, yra skirtingo išlenkimo ir pastebimai skirtingos vidutinės sudėties. Dėl ištemptos formos kilo prielaida, kad Eunomija gali būti dvinaris objektas. Tačiau tai buvo paneigta. Ji yra retrogradinio sukimosi, o jos ašigalis nukreiptas į ekliptikos koordinates (β, λ) = (-65°, 2°) su 10° neapibrėžtimi. Tai reiškia, kad ašinis posvyris yra apie 165°.
Kaip ir kitų šeimos narių, jo paviršius sudarytas iš silikatų ir šiek tiek nikelio-geležies ir yra gana ryškus. Eunomijos paviršiuje aptikta daug kalcio turinčių piroksenų ir olivino bei nikelio ir geležies metalų. Spektroskopiniai tyrimai rodo, kad Eunomijos regionai sudaryti skirtingai.
Eunomija tris kartus buvo pastebėta užtemdanti žvaigždes. Jos vidutinis opozicinis ryškis yra +8,5, t. y. maždaug toks pat, kaip Titano, o per opoziciją arti perihelio gali siekti +7,9.