1666 metai – kalendoriai, svarbiausi įvykiai ir istorinė apžvalga

1666 m. (MDCLXVI) - paprastieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių ir pirmadienį pagal Julijaus kalendorių, 1666-ieji bendrosios eros (CE) ir Anno Domini (AD) metai, 666-ieji 2-ojo tūkstantmečio metai, 66-ieji XVII a. metai ir 7-ieji 1660-ųjų metų dešimtmečio metai. Nuo 1666 m. pradžios Grigaliaus kalendorius 10 dienų lenkė Julijaus kalendorių, kuris vietomis buvo naudojamas iki 1923 m.

Kalendoriai ir laiko skaičiavimas

1666 metais daugelyje Vakarų ir centrinės Europos šalių jau buvo įvestas Grigaliaus kalendorius, tačiau kai kurios valstybės — ypač stačiatikių šalys ir kelios protestantų srities — tuo metu vis dar naudojo Julijaus kalendorių. Dėl to to paties įvykio datos skirtingose šalyse galėjo skirtis; 1666 m. pradžioje skirtumas tarp kalendorių siekė 10 dienų. Tokie skirtumai turėjo praktinių pasekmių diplomatijoje, prekyboje ir bažnytinėje praktikoje.

Svarbiausi įvykiai 1666 metais

• Didysis Londono gaisras (2–6 rugsėjo 1666) – vienas žymiausių to meto įvykių, sunaikinęs dideles miesto dalis, tūkstančius namų ir nemažai svarbių pastatų. Gaisras paliko didelės rekonstrukcijos poreikį ir paskatino miesto planavimo pokyčius.
• Antrojo anglo-holandų karo veiksmai – 1665–1667 m. metu vyko intensyvūs jūrų mūšiai tarp Anglijos ir Nyderlandų. Tarp reikšmingų susidūrimų 1666 m. minimi didelio masto jūrų mūšiai (pvz., „Four Days' Battle“ ir kiti susirėmimai), kurie turėjo įtakos jūrų galybių pusiausvyrai Europoje.
• Didžiojo maro pasekmės – Europoje dar jautėsi XVII a. vidurio marų bangos padariniai; Didžioji Londono kova su maru 1665–1666 m. ir vėlesnis gaisras padidino socialinį bei ekonominį nestabilumą.
• Mokslo ir kultūros poslinkiai – 1665–1666 m. laikotarpis dažnai siejamas su Isaacu Newtonu ir jo vadinamuoju „annus mirabilis“: per plaučių maro uždarymą jis dirbo matematikoje, optikoje ir gravitacijos teorijos pagrinduose. Šie atradimai turėjo ilgalaikį poveikį mokslui.
• Religinės ir visuomeninės nuotaikos – skaičius 1666 (rašomas taip pat kaip 666) kai kuriuose sluoksniuose skatinęs apokaliptinius pamąstymus: maro, karo ir stichinių nelaimių fone daugelis interpretavo įvykius kaip dievišką teismą ar pranašystės išsipildymą.

Istorinė apžvalga ir reikšmė

1666 metai žymi pereinamąjį laikotarpį Europos istorijoje: tai buvo ir karo, ir rekonstrukcijos metas. Antrojo anglo‑holandiečių karo veiksmai stipriai paveikė jūrų prekybą ir karines strategijas. Didysis Londono gaisras pakeitė miesto architektūrinį kraštovaizdį ir paskatino naujas statybų bei saugumo normas. Moksliniai pasiekimai, kurių dalis susijusi su Newtono darbu, pradėjo ilgalaikį mokslinės revoliucijos etapą.

Trumpa įtaka vietos ir pasaulio mastu

• Ekonomika: gaisrai ir karai sutrikdė prekybos tinklus, paskatino draudimų, skolos ir rekonstrukcijos politikos formavimą.
• Urbanistika: miestų pertvarkymas po katastrofų (ypač Londone) tapo pavyzdžiu kitoms metropolijoms.
• Mokslo pažanga: idėjos, išvystytos šiuo laikotarpiu, prisidėjo prie vėlesnių matematinių ir fizikos laimėjimų.
• Kultūrinės nuotaikos: nelaimės ir skaičiaus 666 simbolika paveikė literatūrą, pamokslus ir viešąją nuomonę, todėl šie metai įsirėžė į kolektyvinę atmintį kaip neramūs ir reikšmingi.

Ši apžvalga pateikia bendrą 1666 metų vaizdą: tais metais susipynė karai, epidemijos pasekmės, didelės stichinės nelaimės ir pradiniai moderniojo mokslo proveržiai, kurie kartu formavo vėlesnės Europos raidą.

Paieška pagal raidę