Šiuose rinkimuose varžėsi viceprezidentas George'as H. W. Bushas (respublikonas) ir Masačusetso gubernatorius Michaelas Dukakis (demokratas). Rinkimai vyko 1988 m. lapkričio 8 d. Bušas pasinaudojo stipria ekonomika, palankia tarptautine padėtimi ir prezidento Ronaldo Reigano populiarumo paveldėtu politiniu kapitalu. Jo kampanija akcentavo patirtį, saugumą ir nuoseklumą užsienio politikoje; Bušo šūkis iš konvencijos «Read my lips: no new taxes» tapo vienu iš labiausiai atpažįstamų 1988 m. rinkimų momentų.

Kampanija ir pagrindinės temos

Kampanija buvo aštri ir dažnai sutelkta į kriminalinės politikos bei ekonomikos klausimus. Bušo strategija rėmėsi agresyviu politiniu marketingu ir žinomomis reklamos taktikomis, įskaitant kontroversiškas skelbimų kampanijas, kurios kritikų buvo vadinamos įtampos ir rasinių baimių eksploatavimu (pvz., Willie Horton istorija). Dukakis, mėginęs pristatyti technokratinį ir reformišką įvaizdį, patyrė žalos po kai kurių nesėkmingų viešųjų pasirodymų — garsiausias epizodas buvo jo fotosesija tanko viduje (vadinamoji „Dukakis tanke“), taip pat sunkiai susitvarkyta priešrinkiminė gynyba nuo sužeidžiančių Reagano laikų ir Bušo kampanijos užgauliojimų.

Rezultatai

Prezidento rinkimų rezultatai:

  • George'asH. W. Bushas — 426 rinkėjų balsai; populiariųjų balsų skaičius: apie 48 886 597 (apie 53,4 %).
  • Michaelas Dukakis — 111 rinkėjų balsų; populiariųjų balsų skaičius: apie 41 809 074 (apie 45,6 %).

Bušo pergalė buvo aiški tiek populiarinių balsų persvara (apie 7,8 procentinio punkto), tiek ir labai ryškus pranašumas Rinkikų kolegijoje — 426 prieš 111. Šis rezultatas reiškė plataus masto politinę pergalę Respublikonų partijai.

Neištikimas rinkėjas

Tų rinkimų metu vienas Vakarų Virdžinijos rinkimas tapo vadinamuoju „neištikimu rinkėju“: Lloydas Bentsenas, Dukakio būsimasis kandidatų į viceprezidentus partneris, gavo 1 rinkėjo balsą už prezidentą dėl rinkėjo klaidos — tai retas atvejis, kai į rinkikų balsavimo rezultatus įsikiša pavienis neištikimas rinkėjas.

Istorinė reikšmė

1988 m. rinkimai pažymėjo Bušo perėmimą po Reagano eros ir trumpalaikį Respublikonų dominavimą prezidentinėje politikoje. Bušo pergalė taip pat rodo, kaip svarbūs tampa kampanijos strategija, žiniasklaidos vaizdiniai ir ad hominem pasakos bei skandalingi reklaminiai pranešimai. Be to, iki šiol nė vienam kandidatui nepavyko surinkti tiek rinkikų balsų, kiek Bušui 1988 m., o jo populiarinių balsų procentas (apie 53,4 %) išlieka vienu iš didesnių vėlyvojo XX a. ir ankstyvojo XXI a. rinkimuose.