2008 m. Kosovo nepriklausomybės deklaracija: paskelbimas ir pasekmės

2008 m. Kosovo nepriklausomybės deklaracija: paskelbimas, teisiniai ginčai ir tarptautinės pasekmės — išsami analizė apie politinį ir tarptautinį atsaką.

Autorius: Leandro Alegsa

2008 m. Kosovo nepriklausomybės deklaracija buvo Kosovo laikinosios savivaldos institucijų asamblėjos aktas. Ji buvo priimta 2008 m. vasario 17 d. visais 109 dalyvavusiais nariais, t. y. minimaliu skaičiumi, kurio reikėjo, kad ji būtų priimta. Juo Kosovas buvo paskelbtas nepriklausomu nuo Serbijos.

Tai buvo antroji Kosovo albanų daugumos politinių institucijų nepriklausomybės deklaracija. Pirmoji buvo paskelbta 1990 m. rugsėjo 7 d.

Serbijos vyriausybė pareiškė, kad deklaracija yra neteisėta. Ji kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą. Tarptautinis Teisingumo Teismas pareiškė, kad deklaracija nepažeidė tarptautinės teisės.

Fonas prieš deklaraciją

Po 1999 m. konflikto Kosovo vietovė buvo valdomas Jungtinių Tautų pagalbos administracijos (UNMIK), o NATO pajėgos (KFOR) užtikrino saugumą. Per kelerius metus vystėsi dvi konkurencingos politinės trajektorijos: Kosovo albanų daugumos pastangos siekti platesnės autonomijos ir nepriklausomybės, tuo tarpu Serbija ir dalis tarptautinės bendruomenės pabrėžė Kosovo vientisumą kaip Serbijos teritoriją. Ilgalaikiai derybų bandymai nebuvo sugebėję pasiekti abipusiai priimtino sprendimo.

Tarptautinė reakcija ir pripažinimas

Po deklaracijos paskelbimo daug valstybinių aktorių reagavo greitai. Kai kurios svarbiausios NATO ir Europos valstybės, taip pat Jungtinės Valstijos, pripažino Kosovo nepriklausomybę per artimiausias savaites ir mėnesius. Dėl to Kosove pradėtos formuoti naujos valstybės institucijos, išduodami pasai, priimami simboliai (vėliava, himnas) ir plėtojamos tarptautinės ryšys.

Tuo pat metu keletas svarbių šalių, įskaitant Serbiją, Rusiją ir Kiniją, nepripažino deklaracijos, o kai kurios ES narės taip pat išliko atsargios. Dėl to Kosovo narystė Jungtinėse Tautose liko blokuota – tam reikėtų Saugumo Tarybos paramos, kuria gali pasinaudoti veto teisę turinčios valstybės.

Teisinis ginčas ir Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonė

Serbijos vyriausybė kreipėsi į tarptautines institucijas, ginčydama deklaracijos teisėtumą. 2008 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paprašė Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) išaiškinimo dėl to, ar Kosovo nepriklausomybės paskelbimas prieštarauja tarptautinei teisei. 2010 m. liepos 22 d. TTT pateikė patariminę nuomonę, kurioje nurodė, kad deklaracija pati savaime nepažeidžia tarptautinės teisės. Ši nuomonė nesprendė visų politinių ir konstitucinių klausimų, bet turėjo didelę reikšmę tarptautiniam priėmimui ir teisinių diskusijų kontekste.

Pasekmės Kosovui ir regionui

  • Valstybės institucijų formavimas: po deklaracijos Kosove buvo įtvirtintos vietos valdžios institucijos ir pradėtas valstybinis administravimas, formuojami teisėsaugos bei teismų mechanizmai.
  • Tarptautinis įsitraukimas: 2009 m. Kosovas įstojo į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką, tačiau narystė Jungtinėse Tautose nebuvo užtikrinta dėl politinių prieštaravimų Saugumo Taryboje.
  • Saugumas ir tarptautinės misijos: NATO KFOR pajėgos išliko svarbios saugumo užtikrinimui, o ES pradėjo siųsti ESLEX ir vėliau ES policijos bei teisinės pagalbos misijas, kad padėtų stiprinti teisinę valstybę ir viešąjį sektorių.
  • Etninės įtampas: ypač šiauriniame Kosove, kur gyvena daug Serbijos tautybės gyventojų, įvyko kartais pasikartojantys incidentai ir blokados; dėl to vyko derybos tarp Prištinos ir Belgrado, siekiant sureguliuoti autonomijos, administracijos ir saugumo klausimus.

Derybos su Serbija ir tolesnis procesas

Ilgainiui ES tarpininkaujant buvo pradėtas politinis dialogas tarp Kosovo ir Serbijos, kurio svarbus etapas buvo 2013 m. Briuselio susitarimas dėl praktinių žingsnių normalizuoti santykius. Susitarimai daugiausia sprendė kasdienio administravimo ir etninių bendruomenių apsaugos klausimus, tačiau galutinis statuso klausimas ir toliau išlieka politinių derybų objektu.

Santrauka

2008 m. paskelbta Kosovo nepriklausomybė žymėjo reikšmingą posūkį Pietų Balkanų politikoje: ji leido Kosovui formuoti savas valstybines struktūras ir įsitvirtinti kai kuriuose tarptautiniuose formatuose, bet taip pat sukėlė ilgalaikius diplomatinio ir saugumo iššūkius. Tarptautinis Teisingumo Teismas 2010 m. patariminė nuomonė suteikė teisinį argumentą nepriklausomybės šalininkams, tačiau pilnas tarptautinis konsensusas dėl Kosovos statuso iki šiol nėra pasiektas.

Kosovas 1946-1992 m. (Šaltinis: CŽV)Zoom
Kosovas 1946-1992 m. (Šaltinis: CŽV)

Jungtinės Tautos

Rusijos prašymu vasario 17 d. popietę Jungtinių Tautų Saugumo Taryba surengė neeilinę sesiją. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paskelbė pareiškimą, kuriame vengė pasirinkti pusę ir ragino visas šalis "susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar pareiškimų, kurie galėtų kelti pavojų taikai, kurstyti smurtą ar kelti grėsmę saugumui Kosove ar regione". Belgijos ambasadorius, kalbėdamas šešių Vakarų šalių - Belgijos, Kroatijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinių Valstijų - vardu, išreiškė apgailestavimą, "kad Saugumo Taryba negali susitarti dėl tolesnių veiksmų, tačiau ši aklavietė buvo aiški jau daugelį mėnesių. Šiandienos įvykiai... yra statuso proceso, kuris išnaudojo visas galimybes siekti derybų rezultato, pabaiga".

Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas

2010 m. liepos 22 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas nusprendė, kad deklaracija nepažeidė tarptautinės teisės. Prieš paskelbiant deklaraciją Hašimas Tačis (Hashim Thaçi) sakė, kad nebus "laimėtojų ar pralaimėjusiųjų" ir kad "tikiuosi, jog tai bus teisingas sprendimas, atitinkantis Kosovo piliečių valią". Kosovas gerbs patariamąją nuomonę". Savo ruožtu Serbijos prezidentas Borisas Tadičius perspėjo, kad "jei Tarptautinis Teisingumo Teismas nustatys naują principą, tai sukels procesą, kuris sukurs kelias naujas valstybes ir destabilizuos daugelį pasaulio regionų".



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3