2011 m. Vankuverio Stenlio taurės riaušės įvyko 2011 m. birželio 15 d. Vankuveryje (Britų Kolumbija, Kanada) po 2011 m. Stenlio taurės finalo septintosios rungtynės, kuriose Bostono "Bruins" įveikė Vankuverio "Canucks". Po rungtynių susirinkusi minia, dalyvavusi viešojo žiūrėjimo zonoje ir kitose miesto vietose, netrukus peraugo į smurtinį incidentą: pranešta apie mažiausiai 140 sužeistų (vienas kritiškai), mažiausiai keturis subadytus peiliu ir beveik 100 suimtųjų.

Įvykio eiga

Riaušės prasidėjo iš karto po rungtynių pabaigos. Susirinkę žmonės reagavo į galutinį rezultatą: į didžiuosius ekranus žiūrovų zonoje buvo mėtomi daiktai, ekranuose padaryta žala. Kai kurie asmenys padegė Bostono "Bruins" vėliavas, apvertė ir padegė du automobilius prie pagrindinės Canada Post būstinės. Gauta pranešimų apie panašius automobilių gaisrus netoliese esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo du policijos kreiseriai.

Riaušininkai daužė langus, plėšė parduotuves ir išnešinėjo prekes. Incidentai vyko įvairiose miesto dalyse, o muštynės ir smurtiniai susirėmimai su policija tęsėsi kelias valandas. Riaušės baigėsi apie vidurnaktį, kai daugelis minios narių arba išsiskirstė, arba buvo sulaikyti. Keli asmenys pasidavė policijai po to, kai jų veidus parodė televizija, įskaitant asmenį, siejamą su pirmojo automobilio padegimu.

Priežastys

  • Emocinis nusivylimas ir pyktis: daugelis sirgalių buvo labai nusivylę po pralaimėjimo lemiamose varžybose.
  • Didelė ir susitelkusi minia: viešos transliacijos ir centralizuotos susirinkimų vietos sukūrė sąlygas greitai plintančiai isterijai.
  • Alkoholis ir provokuojantis elgesys: girtaujančių žmonių ir grupinių provokacijų buvimas prisidėjo prie smurto eskalacijos.
  • Viešosios tvarkos valdymo spragos: vėliau viešojoje erdvėje kilo diskusijų apie policijos parengtį ir minios valdymo priemones, kurios galėjo būti nepakankamos tokio masto renginiui.

Pasekmės ir teisiniai veiksmai

Per incidentą kilo reikšmingi turtiniai nuostoliai: buvo sudaužyti langai, apgadintos viešosios erdvės ir privačios transporto priemonės, taip pat užfiksuota plėšikavimo atvejų. CBC News pažymėjo, kad šių riaušių padaryti nuostoliai viršijo 1994 m. Stenlio taurės finalo septintosios rungtynės sukeltas riaušes, ypač dėl plėšikavimo masto.

Po įvykių policija surengė areštus ir pradėjo tyrimus. Daugelis sulaikytųjų buvo kaltinami chuliganizmu, turto sugadinimu, padegimu ir smurtiniais nusikaltimais. Kai kurie asmenys vėliau sulaukė baudų arba teistumų, tačiau bylų eiga ir bausmės skyrimas vyko per ilgą laiką ir kiekvienu atveju skyrėsi.

Vietos valdžios ir visuomenės reakcija

Vankuverio meras Gregoras Robertsonas riaušininkus pavadino "nedidele triukšmadarių grupe", tačiau incidentas sukėlė plačią diskusiją apie viešų renginių saugumą, policijos taktiką ir miesto pasirengimą didelėms minios susibūrimams. Viešosios institucijos peržiūrėjo savo kuravimo ir atsako planus, o kai kurie renginių organizatoriai ėmėsi griežtesnių saugumo priemonių būsimuose viešuose transliavimuose ir šventėse.

Be teisinių pasekmių, riaušės turėjo ir platesnį socialinį poveikį: miesto verslai patyrė nuostolių, sirgalių bendruomenė gavo neigiamą įvaizdį, o diskusijos apie sporto kultūrą ir atsakingą sirgaliavimą tapo intensyvesnės.

Išvados

2011 m. Vankuverio riaušės priminė, kaip greitai gali eskaluotis masinė emocija ir kokias pasekmes tai gali turėti miestui bei žmonėms. Įvykis paskatino valdžią, policiją ir renginių organizatorius peržiūrėti viešų transliacijų saugumo praktiką ir ieškoti būdų, kaip geriau valdyti dideles minias, užkirsti kelią smurtui ir apsaugoti gyventojus bei nuosavybę.