2012 m. Prancūzijos prezidento rinkimai - 2012 m. balandžio 22 d. ir gegužės 5-6 d. vykę Prancūzijos prezidento rinkimai. Dabartinis prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) kandidatavo antrai kadencijai.

Rinkimų sistema

Prancūzijoje prezidentą renka tiesiogiai piliečiai dviejų ratų (du turai) sistema: jei pirmame ture nė vienas kandidatas nesurenka daugiau nei 50 % balsų, į antrą turą patenka du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Tokia sistema leido mažesniems partijoms ir kandidatams išreikšti savo pozicijas pirmajame ture, o antrame ture rinkėjai dažnai pasirenka tarp dviejų pagrindinių alternatyvų.

Kandidatai

Pagrindiniai kandidatai: Nicolas Sarkozy iš Sąjungos už liaudies judėjimą, François Hollande'as iš Socialistų partijos, Marine Le Pen iš Nacionalinio fronto, Jeanas-Lucas Mélenchonas iš Kairiųjų fronto, François Bayrou iš Demokratinio judėjimo, Eva Joly iš Žaliųjų partijos, Nicolas Dupont-Aignanas iš Debout la France, Philippe'as Poutou iš Naujosios antikapitalistų partijos, Nathalie Arthaud iš Lutte Ouvrière ir Jacques'as Cheminade'as iš Solidarumo ir pažangos.

Šio rinkimų ciklo kampanijos vyko kontekste ekonominės krizės ir aukšto nedarbo, todėl pagrindinės diskusijos sukosi apie darbo vietų kūrimą, biudžeto deficito mažinimą, mokesčių politiką ir Europos Sąjungos fiskalinę politiką. Kandidatai iš skirtingų politinių krypčių siūlė prieštaringus sprendimus: dešinieji akcentavo taupymo priemones ir konkurencingumą, kairieji — didesnę valstybės paramą ekonomikos skatinimui ir progresinius mokesčius, centristai kvietė į kompromisus, o kraštutinės dešinės atstovė pabrėžė imigracijos ir tautinio saugumo klausimus.

Rinkimų eiga ir rezultatai

2012 m. balandžio 22 d. Francois Hollande'as surinko 29 proc. balsų, o Nicolas Sarkozy - 27 proc. Abu kandidatai pateko į antrąjį rinkimų turą, kurį vėliau laimėjo F. Hollande'as, surinkęs 52 % balsų.

Oficialūs galutiniai rezultatai parodė, kad François Hollande'as laimėjo antrąjį turą ir tapo Prancūzijos prezidentu. Pagal Centro rinkimų komisijos skaičiavimus, priešininko Nicolas Sarkozy balsų dalis antrajame ture buvo artima 48 % (rezultatai skelbti pagal oficialius protokolus). Rinkimuose dalyvavo didelis skaičius rinkėjų — dalyvavimo lygis buvo aukštas, palyginti su ankstesniais metais, nors jis skyrėsi regionuose.

Reikšmė ir pasekmės

  • Politinis pokytis: Hollande'o pergalė reiškė kairiųjų grįžimą į Eliziejaus rūmus — pirmasis kairiųjų prezidentas nuo 1995 m., kai pasitraukė François Mitterrand.
  • Pagrindinės pažados: F. Hollande'as žadėjo skatinti augimą ir mažinti nedarbą, didinti mokesčius didelėms pajamoms bei įgyvendinti socialinius ir viešojo sektoriaus investicijų projektus (tarp jų — švietimo investicijos ir viešojo sektoriaus darbo vietų kūrimas).
  • Europos kontekstas: rinkimai vyko euro zonos skolos krizės fone; diskusijos apie taupymo politiką ir augimo skatinimą turėjo reikšmės ne tik Prancūzijai, bet ir ES fiskalinei politikai.
  • Po rinkimų: naujoji prezidento komanda pradėjo formuoti vyriausybę ir priimti pirmuosius politinius sprendimus, o vieši lūkesčiai dėl darbo vietų ir ekonomikos augimo išliko aukšti.

François Hollande'o inauguracija įvyko gegužės viduryje 2012 m., kai jis oficialiai pradėjo savo prezidentinę kadenciją. Rinkimai paliko ilgalaikių padarinių Prancūzijos partijų sistemai ir viešajai diskusijai apie ekonomikos bei socialinę politiką.