2015 m. Jungtinės Karalystės parlamento rinkimai: rezultatai ir pasekmės

2015 m. Jungtinės Karalystės parlamento rinkimų rezultatai ir pasekmės: konservatorių pergalė, partijų pokyčiai, politinė dinamika ir įtaka ateities sprendimams.

2015 m. Jungtinės Karalystės visuotiniuose rinkimuose išrinktas 56-asis Jungtinės Karalystės parlamentas. Jie vyko 2015 m. gegužės 7 d. Trys pagrindinės politinės partijos po rinkimų - konservatoriai, leiboristai ir Škotijos nacionalinė partija. Konservatorių partija laimėjo pakankamai vietų, kad suformuotų vyriausybę.

Rinkimų rezultatai

Rinkimuose dalyvavo visos 650 Jungtinės Karalystės parlamento rinkimų apygardos, kiekviena iš jų rinko po vieną narį į Bendruomenių rūmus. Galutiniai parlamento mandato pasiskirstymo rezultatai atspindėjo tiek tradicinių partijų vaidmens pasikeitimus, tiek skirtingą kandidatų geografinę lyderystę:

• Konservatoriai laimėjo didžiąją parlamentinių mandatų dalį ir suformavo vienpartinę daugumą, leidusią Davidui Cameronui tęsti pareigas kaip premjerui.
• Leiboristai užėmė antrą vietą.
• Škotijos nacionalinė partija (SNP) patyrė staigų šuolį Škotijoje ir laimėjo reikšmingą skaičių mandatų, tapdama dideliu veiksniu Bendruomenių rūmuose.
• Tradicinės trečios jėgos, pavyzdžiui, Liberalų demokratų partija, smarkiai nukentėjo ir smuko mandatų skaičiumi.

Balsavimo sistema ir dalyvavimas

Balsavimas vyko pagal vienmandatę daugumos (first-past-the-post) sistemą, todėl parlamento vietų pasiskirstymas kartais smarkiai skyrėsi nuo partijų gauto balsų procento. Rinkėjų aktyvumas buvo pakankamai aukštas — rinkimuose dalyvavo apie 66 % rinkėjų. Tą pačią dieną daugumoje Anglijos teritorijų (išskyrus Didįjį Londoną) vyko ir vietos savivaldos rinkimai, todėl rinkimų atmosfera buvo intensyvi visoje šalyje.

Populiarumo ir balsų pasiskirstymas

Nors tarp partių vyko didelės permainos, pastebėtas ir paradoksas: kai kurios partijos surinko reikšmingą balsų dalį visoje šalyje, bet dėl nepriklausomų apygardų laimėjimų gavo labai mažai mandatų (tai ypač aktualu partijoms, veikiančioms tolygiai visoje šalyje). Šis rezultatas iškėlė diskusijas dėl rinkimų sistemos teisingumo ir atstovavimo proporcingumo.

Pasekmės ir politinės reakcijos

• Konservatorių pergalė leido Davidui Cameronui tęsti pareigas kaip premjerui ir vykdyti rinkimų manifestuose žadėtas politikos kryptis; vienas svarbiausių šio vyriausybės įsipareigojimų buvo rengti referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (referendumas įvyko 2016 m.).
• Po pralaimėjimo leiboristų lyderis Edas Milibandas paskelbė apie atsistatydinimą kaip partijos lyderis; tai atvėrė kelią naujai lyderystei ir vėlesniems partijos pokyčiams.
• Liberalų demokratų pralaimėjimas lėmė lyderystės kaitą šioje partijoje ir reikšmingą jų įtakos sumažėjimą Westminsterio rūmuose.
• Škotijos nacionalinė partija pergalių banga stipriai pakeitė politinę pusiausvyrą Škotijoje — tradicinės partijos, ypač leiboristai, smuko daugelyje Škotijos apygardų. Šis poslinkis paskatino diskusijas apie didesnę devolution (perduotąją valdžią) ir Škotijos ateitį Jungtinėje Karalystėje.
• Rinkimų rezultatas ir tolesni įvykiai (ypač 2016 m. ES referendumas ir vėlesnė Brexit sprendimo įgyvendinimo eiga) turėjo ilgalaikes pasekmes šalies politikai — po referendumo, kuriame balsuotojai nusprendė išeiti iš ES, David Cameron atsistatydino, o premjeru tapo Theresa May.

Ilgesnio laikotarpio reikšmė

2015 m. rinkimai žymėjo reikšmingą stiprių regioninių partijų (ypač SNP) iškilimą ir parodė, kaip FPTP sistema gali iškreipti balsų ir mandatų santykį. Jie taip pat nuleido trajektoriją, vedusią link ES referendumo ir platesnių pokyčių Jungtinės Karalystės tarptautinėje bei vidinėje politikoje per artimiausius kelerius metus.

Apibendrinant — 2015 m. rinkimai lėmė konservatorių vienpartinę daugumą, didelius permainų ženklus Škotijoje bei rimtus padarinius tiek partijų lyderystėms, tiek šalies tolimesnei politikai.

Paieška pagal raidę