Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (dažnai vadinama UKIP, "you-kipp") yra Jungtinės Karalystės politinė partija, kurios ideologija remiasi euroskepticizmu, nacionaliniu konservatizmu ir tam tikromis klasikinių konservatorių nuostatomis. Partija išgarsėjo tuo, kad vienas iš jos pagrindinių tikslų buvo siekis, jog Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Europos Sąjungos. Per savo veiklos istoriją UKIP įgijo reikšmingą įtaką britų politikoje, ypač kampanijos už referendumo dėl narystės ES surengimą metu.
Istorija ir rinkimų pasiekimai
UKIP įkurta 1993 m. Partija pirmą kartą iškovojo vietas Europos Parlamente 1999 m., tuomet laimėjo 3 vietas; 2004 m. jų skaičius padidėjo iki 12, 2009 m. – iki 13, o 2014 m. EU rinkimuose UKIP pasiekė didžiausią rezultatą ir laimėjo 24 vietas Europos Parlamente. Šiuos laimėjimus lėmė stiprus euroskeptinių nuostatų pritarimas ir aktyvi rinkimų kampanija.
Pagal Didžiosios Britanijos rinkimų sistemą "first-past-the-post" partija sunkiau veržėsi į Bendruomenių Rūmus (House of Commons). Per 2015 m. bendruosius rinkimus UKIP gavo apie 3,8 mln. balsų (12,6 %), tačiau tai konvertavosi į tik vieną parlamentaro vietą, nes balsai buvo išsibarstę po visą šalį. 2014 m. UKIP laimėjo ir kelis by-elections: svarbiausi yra Douglas Carswello ir Mark Reckless perėjimai bei pergalingi by-election'ai, tačiau ilgalaikę vietą parlamente daugiausia išlaikė Douglas Carswellas.
Pagrindinės nuostatos ir programos sritys
UKIP šalininkai dažniausiai palaiko tokius principus ir politines nuostatas:
- - Jungtinė Karalystė turėtų išstoti iš EuroposSąjungos.
- - Reikėtų daugiau referendumų tam tikrais klausimais.
- - Britai neturėtų turėti asmens tapatybės kortelių.
Be aukščiau išvardytų punktų, partija tradiciškai pabrėžia ribojamą imigracijos politiką, griežtesnę kontrolę prie sienų ir nacionalinį suverenitetą, mažesnį Briuselio reguliavimą verslui, fiskalinį taupymą ir didesnį dėmesį tiesioginei demokratijai. Per laiką programos akcentai kiek kito, priklausomai nuo partijos vadovybės ir politinės situacijos.
Vidaus politika, draudimai ir kontroversijos
2008 m. UKIP priėmė taisyklę, draudžiančią įstoti į partiją asmenims, kurie anksčiau priklausė Britų nacionalinei partijai (BNP). Tai buvo mėginimas atsiriboti nuo atvirai rasistinių ir ekstremistinių judėjimų.
Po 2016 m. referendumo dėl pasitraukimo iš ES, kai laimėjo "Leave", UKIP susidūrė su ideologiniu ir organizaciniu užcrovinimu: dalis narių ir rėmėjų manė, kad partija įvykdė savo pagrindinį tikslą, todėl jos populiarumas sumažėjo. Be to, vadovybėje kilo nesutarimų dėl krypties: kai kurių lyderių sprendimai ir aljansai sulaukė kritikos bei prarado dalį rinkėjų, kurie persimetė prie naujai susikūrusių judėjimų (pvz., į Nigel Farage inicijuotą Brexit Party / vėliau Reform UK).
Lyderiai ir parlamentinė atstovybė
UKIP gerai žinomas dėl tokio viešo politiko kaip Nigel Farage, kuris ilgą laiką buvo partijos veidas ir vienas iš pagrindinių kampanijos už išstojimą iš ES lyderių. 2014 m. spalio 9 d. Douglas Carswellas tapo pirmuoju UKIP išrinktu parlamento nariu, laimėjęs by-election'ą. Vėliau 2014 m. partija laimėjo dar vieną by-election (Mark Reckless) ir trumpam turėjo daugiau nei vieną MP. Visgi per 2015 m. bendruosius rinkimus UKIP gavo tik vieną vietą Bendruomenių Rūmuose pagal FPTP sistemą. 2017 m. kovo mėn. D. Carswellas pasitraukė iš partijos.
Poveikis ir dabartinė padėtis
UKIP vaidmuo britų politikoje buvo reikšmingas kaip katalizatorius ir mobilizuotojas už narystės ES peržiūrą ir galiausiai už referendumo organizavimą. Po 2016 m. referendumo (Brexit), partijos reikšmė ir populiarumas smarkiai sumažėjo: dalis jos rėmėjų ir politikų persiorientavo į kitus judėjimus, vyko vidiniai ginčai, keitėsi lyderiai, o dalis buvusių veikėjų prisidėjo prie naujai susikūrusių partijų, kurių tikslai ir strategijos skiriasi nuo pirminės UKIP krypties.
Šiandien UKIP išlieka viena iš Jungtinės Karalystės politinių jėgų, tačiau jos įtaka yra gerokai mažesnė nei per aukščiausius veiklos metus, o partijos ateitis priklauso nuo to, ar ji sugebės susitelkti aplink aiškią programą ir atkurti pasitikėjimą tarp rinkėjų.
