UKIP (Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija) – apžvalga
UKIP – Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos apžvalga: istorija, euroskepticizmas, rinkimų rezultatai ir vaidmuo Brexite.
Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (dažnai vadinama UKIP, "you-kipp") yra Jungtinės Karalystės politinė partija, kurios ideologija remiasi euroskepticizmu, nacionaliniu konservatizmu ir tam tikromis klasikinių konservatorių nuostatomis. Partija išgarsėjo tuo, kad vienas iš jos pagrindinių tikslų buvo siekis, jog Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Europos Sąjungos. Per savo veiklos istoriją UKIP įgijo reikšmingą įtaką britų politikoje, ypač kampanijos už referendumo dėl narystės ES surengimą metu.
Istorija ir rinkimų pasiekimai
UKIP įkurta 1993 m. Partija pirmą kartą iškovojo vietas Europos Parlamente 1999 m., tuomet laimėjo 3 vietas; 2004 m. jų skaičius padidėjo iki 12, 2009 m. – iki 13, o 2014 m. EU rinkimuose UKIP pasiekė didžiausią rezultatą ir laimėjo 24 vietas Europos Parlamente. Šiuos laimėjimus lėmė stiprus euroskeptinių nuostatų pritarimas ir aktyvi rinkimų kampanija.
Pagal Didžiosios Britanijos rinkimų sistemą "first-past-the-post" partija sunkiau veržėsi į Bendruomenių Rūmus (House of Commons). Per 2015 m. bendruosius rinkimus UKIP gavo apie 3,8 mln. balsų (12,6 %), tačiau tai konvertavosi į tik vieną parlamentaro vietą, nes balsai buvo išsibarstę po visą šalį. 2014 m. UKIP laimėjo ir kelis by-elections: svarbiausi yra Douglas Carswello ir Mark Reckless perėjimai bei pergalingi by-election'ai, tačiau ilgalaikę vietą parlamente daugiausia išlaikė Douglas Carswellas.
Pagrindinės nuostatos ir programos sritys
UKIP šalininkai dažniausiai palaiko tokius principus ir politines nuostatas:
- - Jungtinė Karalystė turėtų išstoti iš EuroposSąjungos.
- - Reikėtų daugiau referendumų tam tikrais klausimais.
- - Britai neturėtų turėti asmens tapatybės kortelių.
Be aukščiau išvardytų punktų, partija tradiciškai pabrėžia ribojamą imigracijos politiką, griežtesnę kontrolę prie sienų ir nacionalinį suverenitetą, mažesnį Briuselio reguliavimą verslui, fiskalinį taupymą ir didesnį dėmesį tiesioginei demokratijai. Per laiką programos akcentai kiek kito, priklausomai nuo partijos vadovybės ir politinės situacijos.
Vidaus politika, draudimai ir kontroversijos
2008 m. UKIP priėmė taisyklę, draudžiančią įstoti į partiją asmenims, kurie anksčiau priklausė Britų nacionalinei partijai (BNP). Tai buvo mėginimas atsiriboti nuo atvirai rasistinių ir ekstremistinių judėjimų.
Po 2016 m. referendumo dėl pasitraukimo iš ES, kai laimėjo "Leave", UKIP susidūrė su ideologiniu ir organizaciniu užcrovinimu: dalis narių ir rėmėjų manė, kad partija įvykdė savo pagrindinį tikslą, todėl jos populiarumas sumažėjo. Be to, vadovybėje kilo nesutarimų dėl krypties: kai kurių lyderių sprendimai ir aljansai sulaukė kritikos bei prarado dalį rinkėjų, kurie persimetė prie naujai susikūrusių judėjimų (pvz., į Nigel Farage inicijuotą Brexit Party / vėliau Reform UK).
Lyderiai ir parlamentinė atstovybė
UKIP gerai žinomas dėl tokio viešo politiko kaip Nigel Farage, kuris ilgą laiką buvo partijos veidas ir vienas iš pagrindinių kampanijos už išstojimą iš ES lyderių. 2014 m. spalio 9 d. Douglas Carswellas tapo pirmuoju UKIP išrinktu parlamento nariu, laimėjęs by-election'ą. Vėliau 2014 m. partija laimėjo dar vieną by-election (Mark Reckless) ir trumpam turėjo daugiau nei vieną MP. Visgi per 2015 m. bendruosius rinkimus UKIP gavo tik vieną vietą Bendruomenių Rūmuose pagal FPTP sistemą. 2017 m. kovo mėn. D. Carswellas pasitraukė iš partijos.
Poveikis ir dabartinė padėtis
UKIP vaidmuo britų politikoje buvo reikšmingas kaip katalizatorius ir mobilizuotojas už narystės ES peržiūrą ir galiausiai už referendumo organizavimą. Po 2016 m. referendumo (Brexit), partijos reikšmė ir populiarumas smarkiai sumažėjo: dalis jos rėmėjų ir politikų persiorientavo į kitus judėjimus, vyko vidiniai ginčai, keitėsi lyderiai, o dalis buvusių veikėjų prisidėjo prie naujai susikūrusių partijų, kurių tikslai ir strategijos skiriasi nuo pirminės UKIP krypties.
Šiandien UKIP išlieka viena iš Jungtinės Karalystės politinių jėgų, tačiau jos įtaka yra gerokai mažesnė nei per aukščiausius veiklos metus, o partijos ateitis priklauso nuo to, ar ji sugebės susitelkti aplink aiškią programą ir atkurti pasitikėjimą tarp rinkėjų.
Nigelas Farage'as buvo Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderis iki 2016 m. liepos mėn.
2014 m. gegužės mėn. vietos valdžios rinkimai
2014 m. gegužę vykusiuose vietos valdžios rinkimuose UKIP gavo 30 proc. balsų Sanderlende. Visoje šalyje partija gavo 155 vietas vietos tarybose.
2015 m. visuotiniai rinkimai
2015 m. gegužę vykusiuose visuotiniuose rinkimuose UKIP užėmė trečią vietą po Leiboristų partijos ir Konservatorių partijos. Partija surinko 12,9 % balsų ir gavo vieną mandatą.
2017 m. visuotiniai rinkimai
Per 2017 m. visuotinius rinkimus UKIP balsų dalis sumažėjo iki 1,8 ir jie negavo nė vienos vietos. Kitą dieną atsistatydino UKIP lyderis Paulas Nuttallas.
Dabartiniai nariai
Šiuo metu UKIP priklauso daugiau nei 20 000 žmonių.
Gerard Batten tapo vadovu (2018 m.)
2018 m. vasarį Gerardas Batsenas tapo laikinuoju partijos lyderiu, o 2018 m. balandį be konkurencijos laimėjo UKIP lyderio rinkimus.
2018 m. JK vietos valdžios rinkimai
2018 m. JK vietos valdžios rinkimuose UKIP prarado 124 iš 126 vietų, kurias gynė, ir gavo vieną vietą Derbyje.
Kaltinimai dėl kraštutinių dešiniųjų rėmimo
Nuo tada, kai B. Battenas buvo išrinktas partijos lyderiu, pasigirdo kaltinimų, kad UKIP palaiko kraštutinius dešiniuosius. Kalbos apie tai, kad partija pereina į dešinę, pasigirdo dar J. Batterno vadovavimo pradžioje, kai jis ėmė orientuoti partiją į islamo ideologijos atmetimą ir kai pasirodė citata, kurioje J. Batternas islamą pavadino "mirties kultu". 2018 m. rugsėjį Batternas taip pat buvo kritikuojamas dėl dalyvavimo antimusulmoniškame mitinge Sanderlende. Šie kaltinimai gerokai sustiprėjo po to, kai 2018 m. lapkričio mėn. kraštutinių dešiniųjų aktyvistas Tommy Robinsonas buvo paskirtas Batterno patarėju. Dėl to iš partijos pasitraukė daugelis UKIP europarlamentarų ir buvę partijos lyderiai Nigelas Farage'as ir Paulas Nuttallas, taip pat partijos lyderis Škotijoje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra UKIP?
A: UKIP reiškia Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partiją, kuri yra Jungtinės Karalystės politinė partija.
K: Kokią politiką propaguoja UKIP?
A: UKIP propaguoja konservatizmą, nacionalinį konservatizmą ir euroskepticizmą.
K: Kokia yra pagrindinė UKIP politika?
A.: Pagrindinė UKIP politika yra siekti, kad Jungtinė Karalystė išstotų iš Europos Sąjungos.
K: Kada buvo įkurta UKIP?
A.: UKIP buvo įkurta 1993 m.
K: Kiek vietų Europos Parlamente 1999 m. laimėjo UKIP?
A: 1999 m. UKIP laimėjo 3 vietas Europos Parlamente.
K: Kodėl UKIP turi tik vieną vietą Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmuose, nors 2015 m. gavo 3,8 mln. balsų?
A: UKIP nepasisekė pagal Didžiosios Britanijos rinkimų sistemą "First-past-the-post".
K: Kokių įsitikinimų laikosi UKIP šalininkai?
A: UKIP šalininkai mano, kad Jungtinė Karalystė turėtų išstoti iš Europos Sąjungos, kad tam tikrais klausimais turėtų būti rengiama daugiau referendumų ir kad britams nereikėtų nešiotis asmens tapatybės kortelių.
Ieškoti