2016 m. kovo 22 d. Belgijos sostinėje Briuselyje įvyko trys dideli sprogimai. Dvi bombos sprogo Briuselio Zaventemo oro uoste ir viena - Maalbeek metro stotyje. Belgijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, patvirtinta mažiausiai 31 mirtis ir pranešta apie daugiau kaip 250 sužeistųjų. Atsakomybę už išpuolį viešai prisiėmė Irako ir Levanto islamo valstybė (ISIL). Yra trys įtariamieji. Du iš jų buvo savižudžiai sprogdintojai, o Belgijos policija šiuo metu ieško trečiojo.

Sprogimai įvyko ankstyvą rytą ir greitai sukėlė platų chaosą mieste. Zaventemo oro uoste sprogo bombos atvykimo ir išvykimo zonoje, o Maalbeek metro stotyje – sprogimas metro tunelyje prie stoties. Daugelyje Briuselio vietų buvo paskelbta aukščiausio lygio saugumo grėsmė, uždarytos transporto priemonės ir evakuotos stotyse bei oro uoste buvusios teritorijos.

Eiga

  • Rytą dėl sprogimų oro uostas iškart buvo uždarytas, atšaukti ir nukelti daug skrydžių, keleiviai evakuoti.
  • Maalbeek metro stotis ir didelė dalis metro tinklo buvo uždaryti; miesto viešasis transportas ilgai veikė ribotai.
  • Greitosios pagalbos tarnybos ir ligoninės priėmė didelį skaičių sužeistųjų; daug žmonių gydyti vietinėse gydymo įstaigose.

Nelaimės ir pasekmės

Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius pirmosiomis valandomis buvo neaiškus ir vėliau tikslintas; pranešta apie dešimtis žuvusių ir šimtus sužeistųjų. Sprogimai sukėlė ir didelius materialinius nuostolius – oro uosto terminalai bei metro infrastruktūra buvo smarkiai apgadinti.

Tyrimas ir kaltinimai

Belgijos teisėsauga pradėjo plačius tyrimus ir operacijas, įskaitant kratų ir sulaikymus. Valstybinės institucijos ir tarptautinės partnerės keitėsi informacija apie galimas teroristų grupuotes bei ryšius su ankstesniais išpuoliais, ypač Paryžiaus atakomis 2015 m. ISIL viešai prisiėmė atsakomybę už šiuos išpuolius, o pareigūnai nurodė, kad du sprogdytojai buvo savižudžiai.

Reagavimas ir tarptautinė parama

  • Belgijos vyriausybė ir Briuselio savivaldybė paskelbė gedulą ir įvedė papildomas saugumo priemones visoje šalyje.
  • Daugelis valstybių pasmerkė išpuolius ir pareiškė paramą Belgijai; Europos institucijos, veikiančios Briuselyje, laikinai uždarė pastatus arba apribojo veiklą.
  • Oro uostas ir dalis metro tinklo vėliau atnaujino veiklą po saugumo patikrinimų ir infrastruktūros tvarkymo, tačiau griežtesnės kontrolės Briuselyje išliko ilgesnį laiką.

Ilgalaikiai padariniai

Sprogimai sustiprino debatus apie terorizmo prevenciją, saugumą oro uostuose, viešajame transporte ir žvalgybos bendradarbiavimą Europoje. Belgija vėliau imamasi teisinių ir policinių veiksmų bei tobulino koordinavimą tarp vietos ir tarptautinių tarnybų, siekdama sumažinti panašių incidentų riziką ateityje. Kelioms aukoms ir jų artimiesiems buvo skiriama pagalba ir ilgalaikė psichologinė parama; mieste surengtos atminimo ceremonijos žuvusiems.

Šis įvykis liko reikšmingas Europos saugumo istorijoje ir tapo priminimu apie tų laikų grėsmę dėl radikaliojo terorizmo bei būtinybę stiprinti prevencinius mechanizmus. Tyrimas apie konkrečius kaltininkus ir platesnę tinklo veiklą tęsėsi ilgiau nei kelis mėnesius po atakų, o teisminiai procesai ir tolesni sulaikymai vyko vėlesniais metais.