Bikinis — maudymosi kostiumėlis: istorija, tipai ir reikšmė

Sužinokite bikinio istoriją, populiariausius tipus ir socialinę reikšmę — nuo pokario išradimo iki mados, grožio ir moterų emancipacijos.

Bikinis - tai moteriškas maudymosi kostiumėlis, sudarytas iš dviejų atskirų dalių: apatinių kelnaičių ir liemenėlės tipo viršaus (liemenėlės). Tarp šių dviejų dalių lieka neuždengtas pilvo ir liemens plotas, todėl bikinis akcentuoja kūno linijas ir įdegį. Nors idėja atskiroms maudymosi kostiumėlio dalims egzistavo anksčiau, modernus bikinis išpopuliarėjo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Bikinis yra bene populiariausias moterų paplūdimio drabužis visame pasaulyje. Jis ne tik pakeitė pliažo madą, bet ir turėjo įtakos grožio standartams, kūno rodymui viešumoje ir susijusių paslaugų vystymuisi.

"Tai lėmė "moterų, o ne mados galia"... Maudymosi kostiumėlių emancipacija visada buvo susijusi su moterų emancipacija". Olivier Saillard.

Trumpa istorija

Modernų bikinį 1946 m. viešai pristatė prancūzų dizaineris Louis Réard, pavadinęs jį pagal Ramiojo vandenyno atolą Bikini, kur vykdavo branduoliniai bandymai. Tačiau prieš tai buvo ir kitų mažiau radikalių atskirų maudymosi drabužių variantų — pavyzdžiui, Jacques Heim siūlė savo "Atome" modelį. Per kelis dešimtmečius bikinis sulaukė tiek palaikymo, tiek prieštaravimų: 1950–1960 m. jį išpopuliarino kino žvaigždės (pvz., Brigitte Bardot, Ursula Andress), o kai kuriose šalyse ir religiniuose sluoksniuose jis buvo kritikuojamas ar net uždraustas.

Tipai ir modeliai

• Trikampis (triangle) – klasikinis variantas su trikampiais viršutinės dalies kaušeliais.
• Bandeau – be petnešėlių, tiesus viršus, dažnai su ryšiu ar lankeliu.
• Halter – užrišamas kaklo srityje, gerai prilaiko krūtinę.
• Sportinis bikinis – skirtas aktyviam laisvalaikiui ir vandens sportui, dažnai platesnės petnešėlės ir tvirtesnė konstrukcija.
• High-waisted (aukštu liemeniu) – apatinė dalis dengia dalį pilvo, retro stiliaus variantas.
• Brazilian / thong – mažesnė apačia, didesnis užpakalio atsegimas.
• Microkini – ekstremaliai mažai dengiantis modelis.
• Tankini – viršutinė dalis primena marškinėlius, suteikia daugiau dengimo, bet išlieka dviejų dalių sistema.

Medžiagos ir priežiūra

Įprastos bikinio medžiagos – nailonas, poliesteris, elastanas (Lycra) ir jų mišiniai. Šios medžiagos gerai išlaiko formą, greitai džiūsta ir yra elastingos. Dėl chloruoto baseino vandens, jūros druskos ir saulės poveikio gaminiai gali prarasti spalvą ar elastingumą, todėl svarbu:

• po kiekvieno maudynių skalauti šaltu vandeniu;
• rankomis plauti švelniai, vengti stiprių baliklių;
• nedžiovinti ant tiesioginių saulės spindulių ir nenaudoti aukštos temperatūros (lygintuvo, džiovyklių);
• laikyti sausoje vietoje ir vengti ilgo kontakto su kietomis paviršėmis, kurios gali užtraukti siūlus.

Rinka ir ekonominė reikšmė

Vartotojų ir mažmeninės prekybos informacijos bendrovės "NPD Group" duomenimis, iki 2000-ųjų vidurio bikinių verslas tapo 811 milijonų JAV dolerių per metus. Augant populiarumui, išaugo ir su bikiniu susijusių paslaugų paklausa — pavyzdžiui, bikinio depiliacija vašku, soliarijų ir įdegio procedūros, maudymosi kostiumėlių dizaino ir aksesuarų rinka.

Kultūrinė ir socialinė reikšmė

Bikinis tapo ne tik mados elementu, bet ir simboliu: jis siejamas su kūno reprezentacija, seksualumo išraiška ir asmens laisvės koncepcija. Tuo pat metu bikinis sukėlė diskusijų apie kūno standartus, seksualinį objektyvavimą ir viešąjį aprangos kodą. Kai kuriose kultūrose ir religijose bikinis vis dar laikomas netinkamu arba tabu, o kitose – priimamas be didelių apribojimų.

Sveikata, saugumas ir etika

Ilgas buvimas saulėje be apsaugos gali pakenkti odai — svarbu naudoti plačiajuosčio spektro apsauginius kremus, vengti saulės intensyviausiu metu (k. 10–16 val.) ir dėvėti galvos apdangalus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į higieną ir saugią depiliaciją bei soliarijų naudojimą, kad būtų išvengta odos sudirgimų ar ilgalaikių pažeidimų.

Ateitis ir tvarumas

Atsiranda vis daugiau tvarių sprendimų: maudymosi kostiumėliai iš perdirbtų medžiagų (pvz., PET butelių perdirbinys), ilgaamžiškesni modeliai ir antrinės rinkos (second-hand) sprendimai. Svarbu atkreipti dėmesį į mikroplastikų išmetimą skalbiant sintetinius audinius bei rinktis ilgaamžes ir atsakingai pagamintas prekes.

Apibendrinant: bikinis yra daugiau nei drabužis — tai istorijos, mados, išraiškos ir ekonomikos dalis. Jis prisideda prie individualios laisvės interpretacijos, bet kartu kelia svarstymus apie kultūrines normas, sveikatą ir tvarumą.

Istorija

Bikinio pirmtakai atsirado dar antikos laikais, Çatalhöyük ir graikų-romėnų pasaulyje. Diokletiano laikotarpio (286-305 m. po Kr.) meno kūriniuose Villa Romana del Casale, Sicilijoje, ant grindų esančiose mozaikose vaizduojamos moterys, vilkinčios bikinius primenančius drabužius. Dešimties moterų, vadinamų "Bikinio merginomis", kurios mankštinasi vilkėdamos drabužiais, šiandien prilygstančiais bikiniui, atvaizdai yra labiausiai atkartojama mozaika iš 37 mln. spalvotų plytelių, esančių šioje vietoje. Archeologiniuose radiniuose, ypač Pompėjoje, romėnų deivė Venera vaizduojama dėvinti bikinį. Casa della Venere pietvakarių kampe esančioje spintelėje rasta bikinį dėvinčios Veneros statula; kitų rasta priekinėje salėje.

Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Amerikos paplūdimiuose buvo paplitę dviejų dalių maudymosi kostiumėliai. Holivudo žvaigždės, tokios kaip Ava Gardner, Rita Hayworth ir Lana Turner, išbandė panašius maudymosi kostiumėlius arba paplūdimio aprangą.

Galiausiai šiuolaikinį bikinį 1946 m. Paryžiuje pristatė prancūzų inžinierius Louis Réard ir mados dizaineris Jacques Heim. L. Réard'as buvo automobilių inžinierius, bet 1946 m. jis vadovavo savo motinos apatinio trikotažo butikui netoli Les Folies Bergères Paryžiuje. Ž. Heimas kūrė naują paplūdimio kostiumėlį. Jį sudarė dvi dalys, kurių apatinė buvo pakankamai didelė, kad uždengtų dėvinčiojo bambą. Savo maudymosi kostiumėlį Réard'as pavadino "bikiniu", pavadinimą kildindamas iš Bikinio atolo - vienos iš kelių salų Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje, kur tą vasarą buvo atliekami naujos atominės bombos bandymai. Réard'ui nepavyko rasti modelio, kuris dėvėtų jo sukurtą kostiumėlį. Galiausiai jis pasamdė Micheline Bernardini, nuogą šokėją iš "Casino de Paris". Šis bikinis su "g-string" dirželiu nugaroje turėjo 30 kvadratinių colių (194 cm² ) audinio, kurio skersai buvo atspausdintas laikraščio šriftas. Jis pristatytas liepos 5 d. viešajame Paryžiaus baseine Piscine Molitor. Heimo dizainas buvo pirmasis, dėvimas paplūdimyje, tačiau drabužiui pavadinimą suteikė Réard'as. Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje bikinis vis labiau populiarėjo.

"Bikinio merginų" mozaika, kurioje vaizduojamos sportuojančios moterys, IV a. po Kr. pirmasis ketvirtis. Villa Romana del Casale, Sicilija

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra bikinis?

K: Kada buvo išrastas naujas bikinis?

K: Ar bikinis populiarus tarp moterų?

K.: Kokia bikinių verslo metinė vertė?

K.: Kokias šalutines paslaugas paskatino bikinių verslas?

K: Iš kiek dalių susideda bikinis?

K: Ar bikinis yra naujas išradimas?

Paieška pagal raidę