Brianas P. Schmidtas – Australijos astrofizikas, Nobelio premijos laureatas
Brianas P. Schmidtas (g. 1967 m. vasario 24 d.) - Australijos nacionalinio universiteto Mount Stromlo observatorijos ir Astronomijos ir astrofizikos mokslinių tyrimų mokyklos nusipelnęs profesorius, Australijos mokslinių tyrimų tarybos premijos laureatas, astrofizikas. Jis plačiai žinomas dėl savo tyrimų, kuriuose supernovas naudoja kaip kosmologinius zondus. Šiuo metu jis yra Australijos mokslinių tyrimų tarybos Federacijos stipendininkas. Schmidtas kartu su Sauliu Perlmutteriu ir Adamu Riessu pasidalijo 2006 m. Šaulio astronomijos premiją ir 2011 m. Nobelio fizikos premiją už tai, kad pateikė įrodymų, jog Visatos plėtimasis spartėja.
Schmidtas yra vienas iš pagrindinių mokslininkų, kurie atliko stebėjimus ir analizę, parodančią, kad tolimos tipo Ia supernovos rodo didesnį raudonį nei tikėtasi pagal tuometinius modelius. Naudodami supernovas kaip standartinius šviesos šaltinius (standard candles), mokslininkai galėjo vienu metu nustatyti atstumus ir raudonį (redshift) — taip gimė aiškūs įrodymai, jog Visata ne tik plečiasi, bet ir daro tai vis greičiau.
Moksliniai metodai ir reikšmė
Tipo Ia supernovos pasižymi santykinai vienodomis šviesos kreivėmis ir šviesumu, todėl jas galima naudoti atstumams matuoti. Stebėdami daug tokių supernovų skirtinguose raudonio diapazonuose, Schmidtas ir jo bendradarbiai palygino jų tikėtiną ir matuotą ryškumą. Rezultatai parodė, kad tolimiausios supernovos yra silpnesnės (t. y. toliau esančios), nei būtų pagal tuometinius lėtėjančios arba pastovios plėtimosi greičio modelius — tai aiškiai rodė plėtimosi spartėjimą.
Toks atradimas turėjo didelę reikšmę kosmologijai: jis paskatino plačią diskusiją apie tamsiąją energiją — neaiškios prigimties komponentą, kuris sudaro didelę Visatos energijos biudžeto dalį ir kurio poveikis lemia plėtimosi spartėjimą. Šis atradimas pakeitė pagrindinius kosmologijos modelius ir atvėrė naujas tyrimų kryptis, siekiančias suprasti tamsiosios energijos prigimtį ir poveikį Visatai.
Bendradarbiavimas ir projektai
Schmidtas dirbo tarptautiniuose stebėjimų projektuose, kurie apjungė daugeliui mokslininkų prieigą prie teleskopų ir ilgalaikius stebėjimų serijų. Tokių komandinių pastangų dėka pavyko surinkti pakankamai patikimų duomenų apie daug supernovų, atlikti statistinę analizę ir patvirtinti plėtimosi spartėjimo hipotezę. Be to, jo darbai skatina tolesnes programas, kurių tikslas — tiksliau matuoti kosmologinius parametrus ir tirti Visatos evoliuciją.
Mokslinė ir visuomeninė veikla
Be tyrimų, Schmidtas prisideda prie jaunųjų mokslininkų rengimo, vadovauja doktorantams ir dalyvauja mokslo komunikacijoje bei viešinimo iniciatyvose. Jo darbai tapo mokymo medžiaga daugelyje universitetų ir plačiai cituojami mokslo bendruomenėje.
Apdovanojimai (pavyzdžiai)
- 2006 m. Šaulio astronomijos premija (dalijosi su S. Perlmutteriu ir A. Riessu)
- 2011 m. Nobelio fizikos premija (už įrodymus apie Visatos spartėjantį plėtimąsi; apdovanojimą dalijosi su S. Perlmutteriu ir A. Riessu)
Nors šiame tekste pateikta daug informacijos apie Schmidto indėlį į kosmologiją, jo darbai yra dalis platesnio tarptautinio mokslininkų tinklo ir tęstinių tyrimų, kurie iki šiol tobulina mūsų supratimą apie Visatą.


Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Schmidt, vienintelis vaikas, gimė 1967 m. vasario 24 d. Montanos kalnuose. Jo tėvas Dana C. Schmidtas buvo žuvininkystės biologas. Kai jam buvo 13 metų, šeima persikėlė į Ankoridžą, Aliaskoje.
Šmitas mokėsi Bartleto vidurinėje mokykloje Ankoridže, kurią baigė 1985 m. Jis yra sakęs, kad norėjo būti meteorologu "nuo tada, kai buvau maždaug penkerių metų", bet "... šiek tiek dirbau JAV nacionalinėje meteorologijos tarnyboje Ankoridže ir man tai nelabai patiko. Tai buvo mažiau moksliška, ne taip įdomu, kaip maniau, kad bus - buvo daug rutinos. Bet manau, kad tiesiog buvau šiek tiek naivus, nes supratau, ką reiškia būti meteorologu." Prieš pat pradėdamas studijuoti universitete jis nusprendė studijuoti astronomiją. 1989 m. Arizonos universitete jam buvo suteiktas fizikos bakalauro (fizika), astronomijos bakalauro (astronomija) laipsnis. Harvardo universitete įgijo magistro (1992 m.), o 1993 m. - daktaro laipsnį. Šmito daktaro disertacijai vadovavo Robertas Kiršneris (Robert Kirshner), joje Hubble'o konstantai matuoti buvo naudojamos II tipo supernovos.
Harvarde jis sutiko savo būsimą žmoną australę Jenny Gordon, kuri studijavo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. 1994 m. jis persikėlė į Australiją.
Darbas
1993-1994 m. Šmitas dirbo Harvardo-Smitsono astrofizikos centre, o 1995 m. persikėlė į Mount Stromlo observatoriją Australijos sostinės teritorijoje.
Schmidtas ir Adamas Riessas vadovavo High-z supernovų paieškos grupei, kuri rado įrodymų, kad Visatos plėtimosi tempas dabar spartėja. Jie tai nustatė stebėdami 1a tipo supernovas. Šis atradimas buvo priešingas dabartinei teorijai, kad Visatos plėtimasis lėtėja. Tyrinėdami supernovų šviesos spalvų pokyčius iš Žemės, jie atrado, kad šios milijardus metų senumo supernovos vis dar greitėja. Šį rezultatą maždaug tuo pačiu metu nustatė ir Supernovų kosmologijos projektas, kuriam vadovavo Saulius Perlmutteris (Saul Perlmutter). Dviejų tyrimų metu gavę tą patį rezultatą mokslininkai dabar pripažįsta greitėjančios visatos teoriją. Dabar naujais tyrimais bandoma suprasti visatos prigimtį, pavyzdžiui, ar egzistuoja tamsioji medžiaga. 1998 m. žurnalas "Science Magazine" greitėjančios visatos atradimą pripažino "Metų proveržiu". Šmidtas kartu su Reisu ir Perlmutteriu už savo novatorišką darbą 2011 m. gavo Nobelio fizikos premiją.
Šiuo metu Schmidtas vadovauja "SkyMapper" teleskopo projektui ir su juo susijusiai Pietų dangaus apžvalgai.
Apdovanojimai
2000 m. Schmidt gavo Australijos vyriausybės Malcolmo McIntosho premiją, 2000 m. - Harvardo universiteto Boko premiją, 2001 m. - Australijos mokslų akademijos Pawsey medalio medalį, o 2002 m. - Indijos astronomų draugijos Vainu Bappu medalį. 2005 m. jis buvo Marko Aaronsono atminimo lektorius, o 2006 m. kartu su Adamu Riessu ir Sauliu Perlmutteriu pasidalijo Shaw astronomijos premiją.
Šmidtas ir kiti High-Z komandos nariai (grupė, apibrėžta Riess et al. 1998) 2007 m. pasidalijo Gruberio kosmologijos premiją (500 000 JAV dolerių) su Sauliu Perlmutteriu iš Lawrence'o Berklio nacionalinės laboratorijos ir Supernovų kosmologijos projektu (grupė, apibrėžta Perlmutterio et al. 1999) už visatos plėtimosi spartėjimo atradimą.
Schmidtas kartu su Riessu ir Perlmutteriu 2011 m. gavo Nobelio fizikos premiją už stebėjimus, kurie padėjo atrasti greitėjančią Visatą.


Sauliui Perlmutteriui, Riessui ir Brianui P. Schmidtui įteikta 2006 m. Shaw astronomijos premija. Vėliau ši trijulė buvo apdovanota 2011 m. Nobelio fizikos premija.
Susiję puslapiai
- Kosmologinė konstanta
- Tamsioji energija