Brianas P. Schmidtas (g. 1967 m. vasario 24 d.) - Australijos nacionalinio universiteto Mount Stromlo observatorijos ir Astronomijos ir astrofizikos mokslinių tyrimų mokyklos nusipelnęs profesorius, Australijos mokslinių tyrimų tarybos premijos laureatas, astrofizikas. Jis plačiai žinomas dėl savo tyrimų, kuriuose supernovas naudoja kaip kosmologinius zondus. Šiuo metu jis yra Australijos mokslinių tyrimų tarybos Federacijos stipendininkas. Schmidtas kartu su Sauliu Perlmutteriu ir Adamu Riessu pasidalijo 2006 m. Šaulio astronomijos premiją ir 2011 m. Nobelio fizikos premiją už tai, kad pateikė įrodymų, jog Visatos plėtimasis spartėja.
Schmidtas yra vienas iš pagrindinių mokslininkų, kurie atliko stebėjimus ir analizę, parodančią, kad tolimos tipo Ia supernovos rodo didesnį raudonį nei tikėtasi pagal tuometinius modelius. Naudodami supernovas kaip standartinius šviesos šaltinius (standard candles), mokslininkai galėjo vienu metu nustatyti atstumus ir raudonį (redshift) — taip gimė aiškūs įrodymai, jog Visata ne tik plečiasi, bet ir daro tai vis greičiau.
Moksliniai metodai ir reikšmė
Tipo Ia supernovos pasižymi santykinai vienodomis šviesos kreivėmis ir šviesumu, todėl jas galima naudoti atstumams matuoti. Stebėdami daug tokių supernovų skirtinguose raudonio diapazonuose, Schmidtas ir jo bendradarbiai palygino jų tikėtiną ir matuotą ryškumą. Rezultatai parodė, kad tolimiausios supernovos yra silpnesnės (t. y. toliau esančios), nei būtų pagal tuometinius lėtėjančios arba pastovios plėtimosi greičio modelius — tai aiškiai rodė plėtimosi spartėjimą.
Toks atradimas turėjo didelę reikšmę kosmologijai: jis paskatino plačią diskusiją apie tamsiąją energiją — neaiškios prigimties komponentą, kuris sudaro didelę Visatos energijos biudžeto dalį ir kurio poveikis lemia plėtimosi spartėjimą. Šis atradimas pakeitė pagrindinius kosmologijos modelius ir atvėrė naujas tyrimų kryptis, siekiančias suprasti tamsiosios energijos prigimtį ir poveikį Visatai.
Bendradarbiavimas ir projektai
Schmidtas dirbo tarptautiniuose stebėjimų projektuose, kurie apjungė daugeliui mokslininkų prieigą prie teleskopų ir ilgalaikius stebėjimų serijų. Tokių komandinių pastangų dėka pavyko surinkti pakankamai patikimų duomenų apie daug supernovų, atlikti statistinę analizę ir patvirtinti plėtimosi spartėjimo hipotezę. Be to, jo darbai skatina tolesnes programas, kurių tikslas — tiksliau matuoti kosmologinius parametrus ir tirti Visatos evoliuciją.
Mokslinė ir visuomeninė veikla
Be tyrimų, Schmidtas prisideda prie jaunųjų mokslininkų rengimo, vadovauja doktorantams ir dalyvauja mokslo komunikacijoje bei viešinimo iniciatyvose. Jo darbai tapo mokymo medžiaga daugelyje universitetų ir plačiai cituojami mokslo bendruomenėje.
Apdovanojimai (pavyzdžiai)
- 2006 m. Šaulio astronomijos premija (dalijosi su S. Perlmutteriu ir A. Riessu)
- 2011 m. Nobelio fizikos premija (už įrodymus apie Visatos spartėjantį plėtimąsi; apdovanojimą dalijosi su S. Perlmutteriu ir A. Riessu)
Nors šiame tekste pateikta daug informacijos apie Schmidto indėlį į kosmologiją, jo darbai yra dalis platesnio tarptautinio mokslininkų tinklo ir tęstinių tyrimų, kurie iki šiol tobulina mūsų supratimą apie Visatą.
