Brian Schmidt
Brianas P. Schmidtas (g. 1967 m. vasario 24 d.) - Australijos nacionalinio universiteto Mount Stromlo observatorijos ir Astronomijos ir astrofizikos mokslinių tyrimų mokyklos nusipelnęs profesorius, Australijos mokslinių tyrimų tarybos premijos laureatas, astrofizikas. Jis plačiai žinomas dėl savo tyrimų, kuriuose supernovas naudoja kaip kosmologinius zondus. Šiuo metu jis yra Australijos mokslinių tyrimų tarybos Federacijos stipendininkas. Schmidtas kartu su Sauliu Perlmutteriu ir Adamu Riessu pasidalijo 2006 m. Šaulio astronomijos premiją ir 2011 m. Nobelio fizikos premiją už tai, kad pateikė įrodymų, jog Visatos plėtimasis spartėja.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Schmidt, vienintelis vaikas, gimė 1967 m. vasario 24 d. Montanos kalnuose. Jo tėvas Dana C. Schmidtas buvo žuvininkystės biologas. Kai jam buvo 13 metų, šeima persikėlė į Ankoridžą, Aliaskoje.
Šmitas mokėsi Bartleto vidurinėje mokykloje Ankoridže, kurią baigė 1985 m. Jis yra sakęs, kad norėjo būti meteorologu "nuo tada, kai buvau maždaug penkerių metų", bet "... šiek tiek dirbau JAV nacionalinėje meteorologijos tarnyboje Ankoridže ir man tai nelabai patiko. Tai buvo mažiau moksliška, ne taip įdomu, kaip maniau, kad bus - buvo daug rutinos. Bet manau, kad tiesiog buvau šiek tiek naivus, nes supratau, ką reiškia būti meteorologu." Prieš pat pradėdamas studijuoti universitete jis nusprendė studijuoti astronomiją. 1989 m. Arizonos universitete jam buvo suteiktas fizikos bakalauro (fizika), astronomijos bakalauro (astronomija) laipsnis. Harvardo universitete įgijo magistro (1992 m.), o 1993 m. - daktaro laipsnį. Šmito daktaro disertacijai vadovavo Robertas Kiršneris (Robert Kirshner), joje Hubble'o konstantai matuoti buvo naudojamos II tipo supernovos.
Harvarde jis sutiko savo būsimą žmoną australę Jenny Gordon, kuri studijavo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. 1994 m. jis persikėlė į Australiją.
Darbas
1993-1994 m. Šmitas dirbo Harvardo-Smitsono astrofizikos centre, o 1995 m. persikėlė į Mount Stromlo observatoriją Australijos sostinės teritorijoje.
Schmidtas ir Adamas Riessas vadovavo High-z supernovų paieškos grupei, kuri rado įrodymų, kad Visatos plėtimosi tempas dabar spartėja. Jie tai nustatė stebėdami 1a tipo supernovas. Šis atradimas buvo priešingas dabartinei teorijai, kad Visatos plėtimasis lėtėja. Tyrinėdami supernovų šviesos spalvų pokyčius iš Žemės, jie atrado, kad šios milijardus metų senumo supernovos vis dar greitėja. Šį rezultatą maždaug tuo pačiu metu nustatė ir Supernovų kosmologijos projektas, kuriam vadovavo Saulius Perlmutteris (Saul Perlmutter). Dviejų tyrimų metu gavę tą patį rezultatą mokslininkai dabar pripažįsta greitėjančios visatos teoriją. Dabar naujais tyrimais bandoma suprasti visatos prigimtį, pavyzdžiui, ar egzistuoja tamsioji medžiaga. 1998 m. žurnalas "Science Magazine" greitėjančios visatos atradimą pripažino "Metų proveržiu". Šmidtas kartu su Reisu ir Perlmutteriu už savo novatorišką darbą 2011 m. gavo Nobelio fizikos premiją.
Šiuo metu Schmidtas vadovauja "SkyMapper" teleskopo projektui ir su juo susijusiai Pietų dangaus apžvalgai.
Apdovanojimai
2000 m. Schmidt gavo Australijos vyriausybės Malcolmo McIntosho premiją, 2000 m. - Harvardo universiteto Boko premiją, 2001 m. - Australijos mokslų akademijos Pawsey medalio medalį, o 2002 m. - Indijos astronomų draugijos Vainu Bappu medalį. 2005 m. jis buvo Marko Aaronsono atminimo lektorius, o 2006 m. kartu su Adamu Riessu ir Sauliu Perlmutteriu pasidalijo Shaw astronomijos premiją.
Šmidtas ir kiti High-Z komandos nariai (grupė, apibrėžta Riess et al. 1998) 2007 m. pasidalijo Gruberio kosmologijos premiją (500 000 JAV dolerių) su Sauliu Perlmutteriu iš Lawrence'o Berklio nacionalinės laboratorijos ir Supernovų kosmologijos projektu (grupė, apibrėžta Perlmutterio et al. 1999) už visatos plėtimosi spartėjimo atradimą.
Schmidtas kartu su Riessu ir Perlmutteriu 2011 m. gavo Nobelio fizikos premiją už stebėjimus, kurie padėjo atrasti greitėjančią Visatą.
Sauliui Perlmutteriui, Riessui ir Brianui P. Schmidtui įteikta 2006 m. Shaw astronomijos premija. Vėliau ši trijulė buvo apdovanota 2011 m. Nobelio fizikos premija.
Susiję puslapiai
- Kosmologinė konstanta
- Tamsioji energija
