Empedoklis: graikų filosofas — keturių elementų teorija, Meilė ir Ginčas
Empedoklis — Sicilijos graikų filosofas, keturių elementų teorijos autorius. Sužinokite apie Meilę ir Ginčą, reinkarnaciją ir jo įtaką filosofijai.
Empedoklis buvo graikų filosofas, gyvenęs Agrigentume, graikų kolonijoje Sicilijoje.
Empedoklio filosofija geriausiai žinoma dėl to, kad Vakarų pasaulyje iš jos kilo kosmogeninė keturių klasikinių elementų teorija. Jis taip pat pasiūlė jėgas, vadinamas Meile ir Ginču, kurios veikė kaip jėgos, skatinančios elementų maišymąsi ir atskyrimą. Šie fizikiniai samprotavimai buvo dalis visatos istorijos, kurioje taip pat buvo nagrinėjama gyvybės kilmė ir raida.
Paveiktas pitagoriečių, jis palaikė reinkarnacijos doktriną. Empedoklis paprastai laikomas paskutiniu graikų filosofu, kuris savo idėjas užrašė eilėraščiais. Kai kurie jo kūriniai yra išlikę iki šių dienų, daugiau nei bet kurio kito presokratiškojo filosofo. Senovės rašytojai mitologizavo Empedoklio mirtį, ji buvo ne kartą literatūriškai apdorota.
Trumpa biografija
Empedoklis gyveno maždaug V a. pr. m. e.; tikslios datos nėra tiksliai žinomos, bet dažnai nurodomas laikotarpis apie 490–430 m. pr. m. e. Jis kilęs iš Agrigentumo (senovės Akragas) ir buvo ne tik mąstytojas, bet ir visuomenės veikėjas: jam priskiriama dalyvavimas miesto gyvenime, gydymo praktikos ir religinės veiklos. Tradicija apibūdina jį kaip charizmatišką asmenį, turėjusį tiek filosofinių, tiek ritualinių interesų.
Filosofinė sistema: keturi elementai ir dvi jėgos
Empedoklis pasiūlė, kad visa, kas egzistuoja, susideda iš keturių nepakeičiamų elementų: žemės, vandens, oro ir ugnies. Šie elementai yra amžini ir nekeičiamieji, bet jie gali jungtis ir atsiskirti formuodami įvairias medžiagas ir gyvus organizmus.
Procesus, kuriuose elementai maišosi arba skyla, Empedoklis aiškino dviem priešingomis jėgomis: Meile (philia) — sujungiančia ir vienijančia — ir Ginču (neikos arba eris) — skirtumą ir skaldymą skatinančia jėga. Pagal šią idėją visata yra ciklinė: kartais vyrauja Vienybė ir vienijasi viskas, o kartais Dominuoja Skilimas ir elementai atsiskiria.
Gyvybės kilmė ir evoliucinės idėjos
Empedoklis svarstė, kaip iš elementų susiformuoja gyvi organizmai. Jis pasiūlė mintį, kad gyvybė atsiranda iš atsitiktinių dalių susiliejimo, o tik tinkama derinių kombinacija išlieka – tai galima laikyti ankstyva siekta natūralios atrankos idėja. Tokie samprotavimai leido jam svarstyti apie organinių formų raidą ir prisitaikymą per maišymosi ir atskyrimo ciklus.
Literatūrinė forma ir religiniai aspektai
Empedoklis rašė savo filosofines mintis eilėraščiuose; žinomi jo darbai dažniausiai vadinami Peri Physeos („Apie prigimtį“) ir ritualiniai tekstai, kartais pavadinti Purifications („Apatrinkimai“ arba „Švarinimai“). Jo eilėraščiai buvo moraliniai, religiniai ir gamtiniai traktatai viename. Dėl pitagorietiškos įtakos jis propaguodavo sielos nemirtingumą ir reinkarnacijos idėją — siela per kelis etapais persikelia į skirtingus kūnus.
Kūriniai, fragmentai ir palikimas
Empedoklio darbų pilni tekstai neišliko, tačiau gausu fragmentų, kuriuos citavo vėlesni autoriai. Dėl išlikusių tekstų kiekio jis išsiskiria tarp presokratikų. Jį cituoja ir aptaria tokie autorių kaip Aristotelis, o vėlesnėse epochose jo idėjos apie keturis elementus ir dvasines jėgas darydavo įtaką tiek antikos, tiek viduramžių ir renesanso mąstytojams.
Mirtis ir legendos
Senovės biografai ir literatai daug prisidėjo prie Empedoklio mirties mitologizavimo. Populiariausia versija pasakoja, kad jis norėdamas įrodyti dieviškumą ar paslaptingą išnykimą, pašoko į Etna ugnikalnį; pagal kitus pasakojimus jis nuskendo arba buvo išvytas iš miesto. Vienas iš vaizdingų motyvų – likęs bronzinis sandalų liekanas, kurį žmonės rado po jo dingimo; tai interpretuota kaip įrodymas, kad jis nebuvo įkaltas į ugnį. Šios istorijos buvo perpasakotos ir literatūriškai apdorotos vėlesnių laikų kūriniuose.
Įtaka mąstymui
Empedoklio mintys apie elementus ir jėgas tapo ilgalaikiu filosofinių ir mokslo idėjų šaltiniu. Keturių elementų sistema dominavo savituose variantuose ilgą laiką — nuo antikos iki viduramžių alchemijos ir gamtos filosofijos. Jo požiūris, jungiantis poetišką raišką, mokslinį spėjimą ir religinius mitus, padaro jį išskirtine figūra senovės mąstytojų tarpe.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Empedoklis?
A: Empedoklis buvo graikų filosofas, gyvenęs Agrigentume, graikų kolonijoje Sicilijoje.
K: Kuo Empedoklio filosofija labiausiai žinoma?
A: Empedoklio filosofija geriausiai žinoma dėl to, kad Vakarų pasaulyje atsirado kosmogeninė keturių klasikinių elementų teorija.
K: Kokias galias siūlė Empedoklis?
A: Empedoklis pasiūlė galias, vadinamas Meile ir Gėriu, kurios veikė kaip jėgos, skatinančios elementų maišymąsi ir atskyrimą.
K: Ką Empedoklio fizikiniai samprotavimai ir visatos istorija nagrinėjo?
A: Empedoklio fizikiniai samprotavimai buvo dalis visatos istorijos, kurioje taip pat buvo nagrinėjama gyvybės kilmė ir raida.
K: Kokią doktriną palaikė Empedoklis?
A: Empedoklis palaikė reinkarnacijos doktriną, kuriai įtakos turėjo pitagoriečiai.
K: Kaip Empedoklio mirtis vaizduojama senovės raštuose?
A: Senovės rašytojai mitologizavo Empedoklio mirtį, ji buvo daugybės literatūrinių apybraižų objektas.
Klausimas: Kodėl kai kurie Empedoklio veikalai tebėra prieinami ir šiandien?
A.: Kai kurie Empedoklio darbai yra prieinami ir šiandien, labiau nei bet kurio kito presokratiškojo filosofo, nes jis paprastai laikomas paskutiniu graikų filosofu, kuris savo idėjas užrašė eilėraščiais.
Ieškoti