Larry Walters

Skrydis oro balionu

Jo plano kilmė

Waltersas visada svajojo skraidyti. Jis negalėjo tapti Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų pilotu, nes nepakankamai gerai matė. Pirmą kartą Waltersas sugalvojo skraidyti oro balionais būdamas 13 metų. Ši idėja jam kilo pamačius nuo karinio pertekliaus parduotuvės lubų kabančius balionus. Po dvidešimties metų jis nusprendė tai išbandyti. Jis planavo pritvirtinti kelis didelius helio pripildytus balionus prie savo vejos kėdės ir tada pakilti virš savo kiemo. Jis planavo kelias valandas išbūti maždaug 30 metrų aukštyje. Jis turėjo šratinį pistoletą, kad galėtų sudaužyti keletą balionų ir minkštai grįžti atgal ant žemės.

Pasirengimas ir paleidimas

1982 m. Waltersas ir jo draugė Carol Van Deusen nusipirko 45 aštuonių pėdų ilgio oro balionus. Jie įsigijo helio talpyklas iš Kalifornijos "Toy Time Balloons". Jie panaudojo suklastotą jo darbdavio, "FilmFair Studios", laišką. Jame buvo rašoma, kad balionai skirti televizijos reklamai.

Jie nuvyko į namo kiemą, esantį San Pedro mieste, 7-ojoje gatvėje, 1633 W. Waltersas pritvirtino balionus prie savo kėdės ir pripildė juos helio. Jis užsidėjo parašiutą ir diržais prisitvirtino kėdėje. Su savimi pasiėmė šratinį pistoletą, CB radijo imtuvą, sumuštinių, šalto alaus ir fotoaparatą. Jo draugai nupjovė virvę, kuria vejos krėslas buvo pririštas prie džipo, ir Volterso vejos krėslas labai greitai pakilo į viršų. Netrukus jis buvo 15 000 pėdų aukštyje.

Skrydžio metu

Iš pradžių jis bijojo šaudyti į balionus. Jis manė, kad gali pakeisti kėdės kryptį ir iškristi. Jis negalėjo kontroliuoti, į kurią pusę juda. Jis lėtai praskrido virš Long Bičo ir persikėlė į erdvę, kurioje į Long Bičo oro uostą atskrido lėktuvai.

Norėdamas susisiekti su ant žemės esančiais žmonėmis, jis naudojosi CB radijo ryšiu. Kai kurie žmonės įrašė pokalbį. Waltersas paprašė jų papasakoti oro uostui, kas vyksta. Jis taip pat paprašė jų pasakyti žmonėms, kad jam viskas gerai.

Po 45 minučių, praleistų danguje, jis nušovė kelis balionus. Tada jis netyčia numetė savo šratinį pistoletą. Jis lėtai leidosi žemyn, kol nuo baliono kabantys laidai įsipainiojo į elektros liniją. Tai sukėlė 20 minučių trukusį elektros energijos tiekimo sutrikimą Long Bičo rajone. Voltersui pavyko nusileisti ant žemės.

Po skrydžio

Areštas

Jo laukė Long Bičo policijos departamentas. Jie iš karto jį suėmė. Žurnalistas paklausė Lario, kodėl jis taip pasielgė. Waltersas atsakė: "Žmogus negali tiesiog sėdėti vietoje".

Iš pradžių Waltersas buvo nubaustas 4 000 JAV dolerių bauda už JAV federalinių aviacijos taisyklių pažeidimą. Waltersas siekė, kad bauda būtų panaikinta. Ji buvo sumažinta iki 1 500 JAV dolerių.

Šlovė

Waltersas už savo nuotykį gavo pagrindinį Dalaso "Bonehead" klubo prizą. Jis dalyvavo tokiose televizijos laidose kaip "The Tonight Show" ir "Late Night with David Letterman". 1982 m. Darvino apdovanojimuose jis gavo specialų prizą.

Televizijos laida "Mitų griovėjai" atliko panašų skrydį kaip ir Waltersas. Tačiau jie naudojo virvę, kad kėdė nepakiltų per aukštai. Vienas iš laidos vedėjų pakilo į maždaug 30 m aukštį. Jis lėtai nusileido žemyn šaudydamas į balionus iš šratinio pistoleto.

Vėlesni metai

Laris atidavė iš skrydžio parsivežtą vežimėlį berniukui, vardu Džeris, nes berniukui jis patiko. Vėliau Waltersas suprato, kad tai buvo klaida, kai Smitsono institutas paprašė jo padovanoti jį savo muziejui. Po dvidešimties metų Džeris susisiekė su Marku Bariu. Baris yra pilotas, kuris rašė apie Voltersą ir sukūrė interneto svetainę apie jo skrydį. Kėdė vis dar stovėjo Džerio garaže, joje buvo kelios originalios virvės ir vandens ąsočiai.

Waltersas sakė, kad apie tokį skrydį svajojo jau dvidešimt metų. Ir jei nebūtų pabandęs, būtų išprotėjęs. Jis nemanė, kad jo gyvenimo tikslo pasiekimas sukels tiek daug jaudulio ar privers juoktis tiek daug žmonių.

Po skrydžio jis metė sunkvežimio vairuotojo darbą. Devintojo dešimtmečio pradžioje jis nusifilmavo "Timex" spaudos reklamoje, taip pat sakė kalbas, kad padėtų žmonėms įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Tačiau būdamas garsus jis niekada neuždirbo daug pinigų. Waltersas vaikščiojo po San Gabrielio kalnus ir dirbo savanoriu Jungtinių Valstijų miškų tarnyboje. Po 15 metų jis išsiskyrė su savo mergina. Kartais dirbo apsaugininku.

1993 m. Andželo nacionaliniame miške Waltersas šovė sau į širdį ir mirė. Jam buvo 44 metai.

Kiti oro balionų skraidintojai

Kentas Couchas yra degalinės savininkas iš Bendo, Oregono valstijoje. 2007 m. liepos 7 d., šeštadienį, jis nuskrido 240 mylių savo vejos kėde. Jis nusileido lauke maždaug už 3,5 mylios į šiaurės vakarus nuo North Powderio, Oregone, netoli Aidaho. Jis skrido vidutiniškai 22 mylių per valandą greičiu. Prie vejos kėdės jis pririšo 105 didelius helio balionus. Kanapinis balionams subalansuoti kaip svorį naudojo plastikinius maišelius, pripildytus 75 litrų vandens. Couchas turėjo BB pistoletą, kuriuo šaudė į balionus ir pradėjo leistis žemyn per pirmąjį skrydį. Jis pabandė dar kartą ir išmoko, kaip išleisti helio iš balionų ir leistis atsargiau. 2008 m. liepos 5 d. Couchas pagaliau pasiekė savo tikslą. Jis nukeliavo į kitą valstiją ir nusileido savo žoliapjove vakarinėje Aidaho valstijos dalyje. Kelionė buvo 240 mylių ir truko 9 valandas ir 12 minučių.

2008 m. balandžio 20 d. Brazilijos Romos katalikų kunigas Adeliras Antonio de Carli skrido naudodamasis kėde ir 1000 helio balionų. Jis nepatikrino orų prognozės ir pateko į audrą. Jis turėjo GPS, bet nemokėjo juo naudotis. Jis nukrito į jūrą. Brazilijos karinis jūrų laivynas 2008 m. liepos 4 d. rado jo kūną netoli jūroje esančios naftos platformos. Už šį nesėkmingą skrydį jis 2008 m. gavo Darvino apdovanojimą.

Daugelis kitų žmonių taip pat bandė skraidyti balionais. Kai kurie iš jų galbūt net pakilo aukščiau nei Larry.

Susiję puslapiai

• "Cluster ballooning" - šiuolaikinis, atsargesnis būdas siekti pirminio Larry tikslo.