Marija Viktorija Ispanijos (g. 1718 m. kovo 31 d. – m. 1781 m. sausio 15 d.) buvo Ispanijos infantė, vėliau – Portugalijos karalienė, karaliaus Juozapo I žmona. Ji buvo Ispanijos karaliaus Pilypo V ir Elžbietos Farnesės vyriausioji duktė.
Ankstyvasis gyvenimas ir politinis sąjungų planas
Marija Viktorija gimė Ispanijos valdovo rūmuose ir nuo mažens buvo užauginta kaip dinastinių santuokų instrumentas, skirtas sustiprinti Bourbonų įtaką Europoje. Burbono hercogo įtakoje būdama septynerių metų ji buvo oficialiai susižadėjusi su jaunuoju Prancūzijos karaliumi Liudviku XV. Ši santuoka turėjo būti svarbi Bourbonų aljansui tarp Ispanijos ir Prancūzijos, tačiau dėl politinių pokyčių ir amžiaus skirtumo susitarimas galiausiai neįvyko – Marija Viktorija buvo atsiųsta atgal į Ispaniją. Ši istorija turėjo ryškių diplomatinių pasekmių Iberijos ir Prancūzijos santykiams tuo laikotarpiu.
Santuoka su Portugalijos princu ir karališkasis statusas
1729 m. Marija Viktorija ištekėjo už Portugalijos karaliaus Jono V sūnaus (vėliau karaliaus Juozapo I). Kai jos vyras tapo karaliumi 1750 m. liepos 31 d., ji užėmė Portugalijos karalienės konsorto pareigas. Portugalijos dvare ji buvo vertinama už kilmę, titulus ir diplomatinius ryšius su Ispanija, tačiau jos viešasis vaidmuo dalinai ribotas dėl stiprios ministro ir valstybės aparato įtakos, ypač Marquis de Pombal eros metu.
Rūpinimasis šeima, regentūra ir vėlesnis gyvenimas
Marija Viktorija buvo daugelio vaikų motina; svarbiausia iš jų – Marija I Portugalijos, kuri vėliau tapo Portugalijos karaliene. Paskutiniais savo vyro gyvenimo mėnesiais ji vykdė regentūros pareigas ir tvarkė valstybinius reikalus jo sveikatai prastėjant. Po Juozapo I mirties (1777 m.) Marija Viktorija ir toliau reiškė įtaką dinastijos sprendimams: ji buvo patarėja savo dukteriai Marijai I per jaunosios karalienės pirmuosius valdymo metus.
Asmenybė, tikėjimas ir paveldas
Marija Viktorija dažnai apibūdinama kaip religinga ir konservatyvi asmenybė, ištikima katalikybės tradicijoms, kas atitiko ir Portugalijos dvaro nuostatas tuo metu. Nors jos politinė įtaka buvo apribota stiprių ministrų (ypač Pombalio) valdymo laikotarpiu, jos vaidmuo kaip sutuoktinės, motinos ir regentės buvo svarbus Braganzų dinastijos tęstinumui. Jos patirtis – nuo ankstyvo diplomatinio susižadėjimo su Prancūzija iki ilgo gyvenimo Portugalijos dvare – atspindi XVIII a. karališkųjų moterų dinastinę ir politinę reikšmę.
Marija Viktorija mirė 1781 m. sausio 15 d. ir paliko glaudų ryšį su tiek Ispanijos, tiek Portugalijos karališkomis šeimomis; jos gyvenimo vingiai – ypač sužadėtuvės su Liudviku XV ir vėlesnė santuoka su Portugalijos princu – yra dažnai minima XVIII a. Europos diplomatinių santykių istorijoje.