Elžbieta Farnesė – Ispanijos karalienė ir įtakinga regentė (1692–1766)
Elžbieta Farnesė (1692 m. spalio 25 d. – 1766 m. liepos 11 d.) buvo antroji Ispanijos karaliaus Pilypo V žmona. Pirmoji Filipo žmona Marija Luiza Savojietė mirė 1714 m. vasario mėn., o Elžbieta ištekėjo už karaliaus 1714 m. gruodžio mėn. Iki pat vyro mirties 1746 m. ji turėjo didelę įtaką valstybei ir karališkajam dvarui. Ji ėjo regentės pareigas 1759 m., kai jos vyriausiasis sūnus Karolis III Ispanijos tapo karaliumi ir keliavo iš Neapolio į Ispaniją. Buvo planuojama, kad ji ištekės už Pjemonto princo Viktoro Amadėjaus, tačiau santuoka taip ir neįvyko.
Kilmė ir jaunystė
Elžbieta gimė garsioje Farnese giminėje, valdžioje esančioje Parmoje ir Piacenzoje. Augdama ji įgijo aukštą kilmingos moters išsilavinimą ir susipažino su Italijos dvarų intrikomis bei diplomatija. Jaunystėje buvo svarstomos įvairios santuokos galimybės, tarp jų ir susijusios su Pjemonto valdovų rūmais, tačiau galiausiai jos likimas pasuko į Ispanijos karališkąją šeimą.
Santuoka su Pilypu V ir politinė įtaka
Po vestuvių 1714 m. Elžbieta greitai įgavo didelę įtaką Pilypui V. Ji aktyviai dalyvavo užsienio politikos formavime, ypač stengdamasi užtikrinti savo sūnų dinastines galimybes Italijoje. Jos politika ir diplomatija prisidėjo prie to, kad sūnūs gavo Italijos valdas per karus ir tarptautines sutartis XVIII a. viduryje.
- Dinastiniai tikslai: Elžbietos pagrindinis uždavinys buvo išvesti savo sūnus į Italijos sostus; tai lėmė Ispanijos užsienio politikos kryptį daugelyje epizodų.
- Karališkoji įtaka: ji formavo dvaro politiką, skyrė ir atleido ministrus, dalyvavo susitarimuose su užsienio galvų diplomatais ir dažnai būdavo sprendimų priėmėja užkulisiuose.
Santykiai su sūnumis ir Italijos politika
Elžbieta aktyviai rūpinosi sūnų karjeromis. Jos vyriausias sūnus Karolis III Ispanijos tapo valdovu Neapolyje ir Sicilijoje, o vėliau grįžo į Ispaniją kaip Karolis III; kiti Elžbietos sūnūs taip pat gavo valdų Italijoje (pvz., Parma). Šios dinastinės permainos dažnai buvo rezultatas sudėtingų tarptautinių derybų, karų ir taikų, kuriuose Elžbieta dalyvavo arba kurie atitiko jos politinius tikslus.
Regentė 1759 m. ir vėlesnė veikla
1759 m., kai Karolis III Ispanijos tapo Ispanijos karaliumi ir keliavo iš Neapolio į Ispaniją, Elžbieta trumpam ėjo regentės pareigas, vykdydama valstybės reikalus Karolio nebuvimo metu. Jos regentystė užtikrino ramų valdžios perdavimą ir nuoseklią politiką iki sūnaus atvykimo į sostą. Nors po Pilypo V mirties 1746 m. jos įtaka trumpam sumažėjo dėl politinių pokyčių dvaro viduje, Elžbieta sugebėjo atgauti tam tikrą vaidmenį per sūnų užimamas vietas ir jų politinę padėtį.
Kultūrinė veikla ir palikimas
Elžbieta buvo ne tik politinė figūra, bet ir kultūros rėmėja. Ji remė dailę, architektūrą ir dvaro kultūrą, prisidėjo prie tam tikrų rūmų puošybos bei meninių kolekcijų formavimo. Jos valdymo laikotarpio užmojai Italijos ir Ispanijos santykiuose ilgainiui pakeitė regiono geopolitinę žemėlapį, o dynastinės permainos, kurias ji inicijavo, turėjo ilgalaikį poveikį.
Mirtis ir palikimas
Elžbieta Farnesė mirė 1766 m. liepos 11 d. Jos politinė veikla ir atkaklumas formavo XVIII a. Ispanijos dinastinę politiką ir paliko ryškų pėdsaką tiek Ispanijos, tiek Italijos istorijoje. Ji dažnai prisimenama kaip ambicinga ir veikli karalienė, kurios diplomatija ir dvarinė įtaka padėjo įgyvendinti familijos tikslus bei pakeisti regionines galios pusiausvyras.
Problema
- Ispanijos infantas Karlosas (vėliau karalius Karlosas III) (1716 m. sausio 20 d. - 1788 m. gruodžio 14 d.) Parmos kunigaikštis, vėliau Neapolio ir Sicilijos karalius, vėliau Ispanijos karalius. Vedė Mariją Amaliją Saksonijos ir turėjo palikuonių.
- Ispanijos infantas Pranciškus (1717 m. kovo 21 d. - 1717 m. balandžio 21 d.) mirė kūdikystėje.
- Mariana Viktorija Ispanijos (1718 m. kovo 31 d. - 1781 m. sausio 15 d.) ištekėjo už būsimojo Portugalijos karaliaus Juozapo I ir susilaukė vaikų.
- Ispanijos infantas Felipė (1720 m. kovo 20 d. - 1765 m. liepos 18 d.) Parmos hercogas. Buvo vedęs Prancūzijos karalienę Luizą Elizabetą ir turėjo vaikų.
- Ispanijos infantė Marija Teresė (1726 m. birželio 11 d. - 1746 m. liepos 22 d.) ištekėjo už Prancūzijos dauphino Liudviko Ferdinando ir susilaukė vaikų.
- Ispanijos infantas Luisas (1727 m. liepos 25 d. - 1785 m. rugpjūčio 7 d.) Toledo arkivyskupas, Ispanijos primas. Morganatiškai susituokė su María Teresa de Vallabriga y Rozas ir turėjo vaikų.
- Ispanijos infantė Marija Antonija (1729 m. lapkričio 17 d. - 1785 m. rugsėjo 19 d.) ištekėjo už būsimojo Sardinijos viktoriaus Amadėjaus III ir susilaukė vaikų.
Pavadinimai ir stiliai
- 1692 m. spalio 25 d. - 1714 m. gruodžio 24 d. Jos Didenybė princesė Elžbieta
- 1714 m. gruodžio 24 d. - 1724 m. sausio 14 d. Jos Didenybė Ispanijos karalienė
- 1724 m. sausio 14 d. - 1724 m. rugsėjo 6 d. Jos Didenybė karalienė Eisabeth
- 1724 m. rugsėjo 6 d. - 1746 m. liepos 9 d. Jos Didenybė Ispanijos karalienė
- 1746 m. liepos 9 d. - 1759 m. rugpjūčio 10 d. Jos Didenybė našlė karalienė
- 1759 m. rugpjūčio 10 d. - 1759 m. spalio 7 d. Jos Didenybė karalienė regentė
- 1759 m. spalio 7 d. - 1766 m. liepos 11 d. Jos Didenybė karalienė motina
| · v · t · e Ispanijos karališkieji sutuoktiniai |
|
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Elisabetta Farnese?
A: Elizabeta Farnesė buvo antroji Ispanijos karaliaus Pilypo V žmona.
K: Kada ji ištekėjo už Pilypo V?
A: Ji ištekėjo už Pilypo V 1714 m. gruodžio mėn.
K: Kiek laiko ji turėjo įtakos valstybei?
A: Ji turėjo įtakos valstybei iki savo vyro mirties 1746 m.
K: Kas atsitiko, kai jos vyriausiasis sūnus Karolis III tapo karaliumi?
A: Kai jos vyriausias sūnus Karolis III tapo karaliumi, 1759 m. ji ėjo regentės pareigas, kol jis keliavo iš Neapolio.
K: Ar buvo planuota, kad po Pilypo V mirties Elžbieta ištekės už ko nors kito?
A: Taip, buvo planų, kad ji ištekės už Pjemonto princo Viktoro Amadėjaus, tačiau santuoka taip ir neįvyko.
K: Kada mirė Marija Luiza Savojietė?
A: Marija Luiza Savojietė mirė 1714 m. vasario mėn.
K: Kada mirė Elizabeta Farnesė?
A:Elizabeta Farnesė mirė 1766 m. liepos 11 d.
