Bárbara Portugalijos (tarimas IPA: ['baɾb┎ɾɐ], 1711 m. gruodžio 4 d. – 1758 m. rugpjūčio 27 d.) buvo Portugalijos princesė, Portugalijos karaliaus Jono V iš Braganzos dinastijos ir jo žmonos Marijos Anos Austrijos dukra. Ji žymi kaip muzikinės mecenatūros rėmėja ir ilgą laiką buvo viena įtakingiausių Ispanijos karališkosios dvasiškosios kultūros asmenybių savo epochoje.

Biografija

Ji gimė 1711 m. gruodžio 4 d. Lisabonoje, Portugalijoje, ir gavo ilgą katalikišką vardą Maria Madalena Bárbara Xavier Leonor Teresa Antónia Josefa de Bragança, tačiau paprastai buvo vadinama tiesiog Bárbara arba Maria Bárbara – šventosios Barboros, jos gimimo dienos šventosios, garbei.

Išsilavinimas ir menai

Bárbara turėjo puikų išsilavinimą, nuo mažens mokėsi menų ir humanitarinių dalykų bei domėjosi muzika. Ji mokėjo keliomis kalbomis ir daug metų mokėsi klavesino ir muzikos teorijos pas garsųjį italų klavesinininką ir kompozitorių Domeniką Skarlatį (Domenico Scarlatti). Vėliau Skarlatis sekė ją į Ispaniją ir tapo svarbiu jos dvaro muzikiniu vadovu bei kompozitoriumi, palikusiu reikšmingą pėdsaką Ispanijos klavyrinės literatūros istorijoje.

Santuoka ir karalienės vaidmuo

1729 m., būdama 18 metų, ji ištekėjo už būsimojo Ispanijos karaliaus Ferdinando VI Badachose (Ispanija). Po santuokos Bárbara persikėlė į Ispaniją ir palaipsniui tapo svarbia dvaro asmenybe. Kai 1746 m. Ferdinandas tapo karaliumi, Bárbara tapo Ispanijos karaliene konsorte (1746–1758). Kaip karalienė ji ypač didelį dėmesį skyrė menams ir muzikai, rėmė koncertus, įdarbino muzikantus ir skatino Italijos bei Portugalijos muzikines tradicijas Ispanijos dvare.

Karalių pora neturėjo palikuonių. Po karalienės mirties Ferdinandas VI labai gedėjo – jis atsiribojęs nuo viešo gyvenimo ir mirė mažiau nei metus po jos (1759 m.), palikdamas reikšmingą liūdesį dvaro istorijoje.

Palikimas

  • Maria Bárbara prisidėjo prie Ispanijos dvaro kultūrinio atsinaujinimo: jos parama muzikai, ypač Domenico Scarlatčio kūrybai, lėmė klavesino sonatų plėtrą ir didesnį šio žanro populiarumą Ispanijoje.
  • Ji mėgo sodus, parkus ir dvaro kasdienybę – kartu su Ferdinandu populiarino keletą rezidencijų ir kurortų, kuriuose vyko muzikiniai renginiai ir meno gyvenimas.
  • Jos vardu pavadintas 1756 m. įkurtas Santa Bárbara de Samaná miestas Dominikos Respublikoje (dabar Dominikos Respublika), kas rodo jos tarptautinį poveikį ir atpažįstamumą kolonijinėse teritorijose.

Bárbara Portugalijos atmintis išlieka tiek muzikinėje istorijoje, tiek Iberijos politinės ir kultūrinės sąveikos kontekste: ji buvo tiltas tarp Portugalijos ir Ispanijos dvarų, o jos patronuojama muzika – svarbi XVIII a. Ispanijos kultūros paveldžio dalis.

Ji mirė 1758 m. rugpjūčio 27 d. Aranjuese, Ispanijoje.