Marija Teresė — Habsburgų valdovė ir Austrijos imperatorienė (1717–1780)

Marija Teresė (1717–1780) — galinga Habsburgų valdovė ir Austrijos imperatorienė: reformatorė, kultūros ir muzikos rėmėja, stiprinusi valstybės kontrolę ir valstiečių teises.

Autorius: Leandro Alegsa

12-12-2025 23:47

Austrijos karalienė Marija Teresė (1717 m. gegužės 13 d. – 1780 m. lapkričio 29 d.) buvo vienintelė Habsburgų dinastijos vadovė moteris. Ji tapo Šventosios Romos imperatoriaus žmona ir formaliai imperatoriene, taip pat Vengrijos ir Čekijos karaliene bei Austrijos erchercogiene. Valdė nuo 1740 iki 1780 m. ir paliko gilų pėdsaką Europos politikoje, administracijoje ir kultūroje.

Ankstyvasis gyvenimas ir kilimas į valdžią

Marija Teresė gimė Habsburgų šeimoje kaip imperatoriaus Karolio VI duktė. Jos tėvas stengėsi užtikrinti dukters paveldėjimo teises per Pragmatinę sankciją, kad sosto teisės pereitų ir moterims. Karolio mirtis 1740 m. atvėrė kelią Marijai Terezei, tačiau sukėlė plataus masto tarptautinį konfliktą – Karo dėl Austrijos įpėdinių, kuriame keli Europos valdovai siekė pasipelnyti iš silpnesnės Habsburgų padėties.

Karai ir užsienio politika

Marijos Teresės valdymas sutapo su sunkiais kariniais iššūkiais. Pirmiausia ji privalėjo gintis nuo pretendentų į Habsburgų valdas – svarbiausi oponentai buvo Prūsija, Ispanija ir kitos jėgos. Dėl konfliktų su Prūsija ji prarado didelę ir ekonomiškai svarbią Sileziją. Vėliau, per Septyniametį karą, Austrija kovojo kartu su Rusija ir Prancūzija prieš Prūsiją; nors aukų buvo daug, galutinio revanšo už Silezijos praradimą nepasiekta. Siekdama tarptautinio saugumo, Marija Teresė palaikė diplomatinius ryšius ir vėliau leido savo politikos vadovams koreguoti sąjungas.

Vidaus reformos ir administracija

Viduje Marija Teresė siekė sugriežtinti centrinę valdžią ir modernizuoti valstybę. Ji stiprino biurokratiją, centralizavo mokesčių surinkimą ir pertvarkė teismų bei administracijos institucijas, kad valstybės valdymas taptų efektyvesnis. Šios reformos leido geriau finansuoti kariuomenę ir administraciją bei sumažinti regioninių elito privilegijų poveikį.

Tarp svarbių pokyčių buvo ir socialinės bei teisminės reformos: ji ribojo kai kurias feodalines prievoles, stengėsi palengvinti valstiečių padėtį ir sušvelninti baudžiamąją praktiką (t. y. mažino kankinimų ir smurtinių bausmių taikymą). Jos iniciatyva taip pat buvo imamasi švietimo reformų — plėsta pradinių mokyklų sistema ir diegtas valstybinis mokymo kontrolės modelis, kad padidėtų raštingumas ir ištikimybė valstybei.

Kultūra, menas ir miestų vystymas

Marija Teresė aktyviai rėmė kultūrą ir meną. Ji pertvarkė karališkuosius rūmus prie Vienos, kad jie būtų labiau reprezentatyvūs ir primintų prancūzų Versalio rūmus. Po jos pastangų Viena įgavo svarbų meno ir muzikos centrų vaidmenį — Habsburgų dvaras pritraukė kompozitorius, atlikėjus ir architektus. Tuo metu Viena pradėjo formuotis kaip imperijos kultūrinė širdis.

Šeima ir asmenybė

Marija Teresė buvo šeimos žmogus: kartu su vyru Francu Steponu Lotaringiečiu ji susilaukė gausybės vaikų, tarp jų ir būsimo imperatoriaus Jokūbo (Joseph II) bei Prancūzijos karalienės Marijos Antuanetės. Nors jos politinė valia buvo stipri, asmeniškai ji išliko religinga ir konservatyvi, tačiau tuo pačiu stengėsi pritaikyti kai kurias apšviestinės absoliutizmo idėjas — modernizuoti valdymą, gerinti visuomenės tvarką ir skatinti švietimą.

Paveldas

Istorijoje Marija Teresė dažnai vaizduojama kaip stipri valdovė, kuri išsaugojo Habsburgų imperiją sudėtingu laikotarpiu ir įvedė reikšmingas modernizavimo programas. Nors ji ne visada sugebėjo išspręsti visus karo padarinius (pvz., praradimą Silezijos), jos reformos sustiprino imperijos administracinę bazę ir ilgainiui padėjo vėlesnėms kartoms tęsti valstybės modernizaciją. Dėl savo reikšmės ir ilgalaikio poveikio ji istorijoje plačiai žinoma kaip imperatorienė Marija Teresė.

Jos valdymo laikotarpis laikomas viena iš kertinių Habsburgų istorijos epochų: tai buvo laikas, kai tradicija derėjo su pastangomis modernizuoti valstybę ir paruošti ją pokyčiams, kurie ryškiai pasireikš XIX a.

Biografija

Marija Teresė gimė 1717 m. gegužės 13 d. Vienoje, Austrijoje. Jos tėvai buvo Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis VI ir Elžbieta Kristina Brunšviko-Volfenbiutelio. Jos tėvas 1713 m. priėmė Pragmatinę sankciją - dekretą, kuriuo buvo leista turėti valdovę moterį, nepaisant Saliamono teisės draudimo.

Marija Teresė ištekėjo už Lotaringijos hercogo Pranciškaus Stefano I iš meilės. Jie susilaukė šešiolikos vaikų, kurie čia išvardyti:

Austrijos erchercogienė Marija Elžbieta (1737-1740)
Austrijos erchercogienė Marija Ana (1738-1789)
Austrijos erchercogienė Marija Karolina (1740-1741 m.)
Šventosios Romos imperijos imperatorius Juozapas II (1741-1790)
Austrijos erchercogienė Marija Kristina, Tešeno kunigaikštienė (1742-1798)
Austrijos erchercogienė Marija Elžbieta (1743-1808)
Austrijos erchercogas Karolis Juozapas (1745-1761)
Austrijos erchercogienė Marija Amalija (1746-1804)
Šventosios Romos imperijos imperatorius Leopoldas II (1747-1792)
Austrijos erchercogienė Marija Karolina (gimė negyva 1748 m.)
Austrijos erchercogienė Marija Johana Gabriela (1750-1762)
Austrijos erchercogienė Marija Juozapota (1751-1767)
Neapolio ir Sicilijos karalienė Marija Karolina Austrijos (1752-1814)
Prancūzijos ir Navaros karalienė Marija Antuanetė, gimusi kaip Marija Antonija (1755-1793)
Austrijos erchercogas Maksimilianas Pranciškus (1756-1801)