Mary Stevenson Cassatt (1844 m. gegužės 22 d. – 1926 m. birželio 14 d.) – amerikiečių dailininkė, ilgą laiką gyvenusi Prancūzijoje. Ji ypač išgarsėjo savo švelniomis, intymiomis motinų ir vaikų scenomis, kurios tapo vienu iš reikšmingiausių XX a. pradžios vaizdavimo būdų moterims ir šeimai.

Gyvenimas ir išsilavinimas

Cassatt gimė turtingų tėvų šeimoje Allegheny mieste, Pensilvanijoje, kuris dabar yra Pitsburgo dalis. Ji buvo viena iš septynių vaikų. Vaikystėje Cassatt daug keliavo po Europą, lankėsi Londone, Paryžiuje ir Berlyne, kur susipažino su įvairiomis meno tradicijomis ir kolekcijomis. Grįžusi į Jungtines Amerikos Valstijas, ji studijavo Pensilvanijos dailės akademijoje Filadelfijoje, Pensilvanijos valstijoje, kur įgijo akademinio piešimo ir tapybos pagrindus, vėliau gilino studijas Europoje.

Karjera ir kūrybinė pažanga

1866 m. ji persikėlė į Paryžių (Prancūzija), siekdama toliau tobulinti savo meninius įgūdžius, o 1870 m., Prancūzijos ir Prūsijos karo metu, trumpam grįžo į JAV. Paryžiuje Cassatt susipažino su to meto naujausiomis meno srovėmis ir palaipsniui priartėjo prie impresionistų idėjų: domėjosi šviesos ir spalvos pokyčiais, kasdienio gyvenimo motyvais ir laisvesniais kompoziciniais sprendimais.

Degas padarė didelę įtaką Cassatt meninei kalbai: jis patarė kompozicijos, perspektyvos ir figūros išdėstymo klausimais, skatino eksperimentuoti. Ji aktyviai naudojo pasteles, kuriomis sukūrė daug svarbių darbų, ir tapo pripažinta pastelių meistre. Degas taip pat mokė ją ofortavimo — šios grafikos technikos dėka Cassatt išplėtojo savo raišką, sukurdama reikšmingą grafikų kūrybą. Jos grafikos ir pastelių darbai pasižymi jautria linija, švelniu tonų perteikimu ir dažnu namų interjero fragmentų naudojimu.

Cassatt aktyviai dalyvavo impresionistų parodose ir palaikė ryšį su kitais impresionistais, nors išlaikė savitą, individualų stilių. Ji taip pat padėjo pristatyti prancūzų impresionistus Amerikos kolekcionieriams ir kritikams, taip prisidėdama prie jų tarptautinio pripažinimo.

Temos, technikos ir įtaka

Jos kūryboje nuolat grįžta motinystės, auklėjimo ir šeimos intymumo temos: motinos, maitinančios kūdikius, žaidžiantys vaikai, raminančios namų scenos. Cassatt ieškojo psichologinio ryšio tarp figūrų ir pabrėžė kasdienio gyvenimo paprastumą bei grožį. Jos kompozicijos dažnai pasižymi išraiškingu apkarpymu, plokštuminėmis erdvėmis ir Japonijos medžio raižinių (japonizmo) įtaka, kas suteikė darbams modernų, dekoratyvų atspalvį.

1890-aisiais Cassatt kūryboje įvyko pokyčių: ji skyrė daugiau laiko grafikai ir pasteliams, o jos požiūris į kompoziciją ir tematiką tapo brandesnis bei rafinuotesnis. Daug amerikiečių menininkų ir studentų ieškojo jos patarimų; tarp jų buvo ir Lucy A. Bacon, kuri mokėsi iš Cassatt ir plėtė jos idėjas tolesniuose darbuose.

Didieji projektai

1891–1893 m. ji nutapė didelę freską 1893 m. Čikagos pasaulinei parodai (Kolumbo parodai). Freską sudarė trys dalys – pagrindinė tema buvo "Jaunos moterys, skinančios žinių arba mokslo vaisius". Kairiajame skyde vaizduota "Jaunos merginos siekia šlovės", o dešiniajame – "Menai, muzika, šokiai". Freskos sankaupa po parodos, deja, neišliko; tačiau pati užduotis parodė Cassatt reputaciją kaip menišką lyderę impozantiškuose, visuomeniniuose projektuose.

Paveldas

Mary Cassatt paliko ryškų pėdsaką impresionizmo istorijoje ir Amerikos mene: jos švelnios, realistinės motinystės scenos pakeitė žiūrovo požiūrį į moterų ir vaikų vaizdavimą bei pakėlė kasdienio gyvenimo temų reikšmę aukštojo meno kontekste. Jos grafikos darbai prisidėjo prie etching technikos populiarinimo ir parodė, kaip grafika gali būti tiek meniška, tiek subtiliai emocionali.

Ji mirė 1926 m. birželio 14 d. Château de Beaufresne, netoli Paryžiaus, ir buvo palaidota šeimos kape Le Mesnil-Théribus, Prancūzijoje. Jos darbai saugomi pasaulio muziejuose ir kolekcijose, o Cassatt laikoma viena iš svarbiausių XX a. pradžios menininkių, išplėtojusių moterų vaizdavimo galimybes moderne mene.