Nikos Sampsonas (1935–2001) — Kipro politikas, EOKA narys ir 1974 m. prezidentas

Nikos Sampsonas (1935–2001) — prieštaringas Kipro politikas: EOKA narys, 1974 m. aštuonių dienų prezidentas, po Turkijos invazijos teistas už valstybės išdavystę.

Autorius: Leandro Alegsa

Nikos Sampsonas (1935 m. gruodžio 16 d. – 2001 m. gegužės 9 d.) buvo Kipro graikų kilmės politikas ir nacionalistas, aktyviai dalyvavęs kovose dėl salos ateities XX a. viduryje ir septintajame dešimtmetyje. Jis išgarsėjo kaip EOKA ir vėliau EOKA-B judėjimų narys, o 1974 m. trumpai — aštuonias dienas — ėjo Kipro prezidento pareigas po perversmo, kuriam vadovavo dešinieji nacionalistai ir kuriame dalyvavo Graikijos juntos remiamos grupės.

Ankstyvoji veikla ir politinė orientacija

Sampsonas gimė 1935 m. ir jaunystėje įsijungė į Kipre veikusias nacionalistines organizacijas. Prieš salai paskelbiant nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės, jis aktyviai dalyvavo EOKA (Ethniki Organosis Kyprion Agoniston) veikloje. EOKA kovėsi už enosis — sujungimą su Graikija — ir rengė pasipriešinimo veiksmus prieš britų valdžią bei prieš Kipro turkų bendruomenės narius, kuriuos laikė kliūtimi vienijimuisi su Graikija.

EOKA‑B ir 1974 m. perversmas

Vėlesniais metais Sampsonas priklausė radikalesnei EOKA tęstinei organizacijai, vadinamai EOKA‑B, kuri buvo priešingininkė tadainei prezidento archiepiskopo Makario politikai ir kaltino jį už draugiškesnį požiūrį į turkų bendruomenę bei tarptautinę diplomatiją. 1974 m. liepą EOKA‑B ir kitos jėgos, remiamos Graikijos karinio režimo (juntos), surengė perversmą, kurio metu buvo nuverstas prezidentas Makarias. Po šio perversmo Nikosas Sampsonas buvo paskirtas ir trumpai ėmė prezidentuoti Kipre.

Turkijos intervencija ir pasitraukimas

Netrukus po perversmo, pasikeitus politinei padėčiai saloje, įvyko Turkijos karinė intervencija į Kiprą (1974 m. liepos–rugpjūčio įvykiai). Dėl šios invazijos ir tarptautinio spaudimo, taip pat dėl susiklosčiusių politinių ir humanitarinių padarinių, Sampsonas atsistatydino iš prezidento pareigų po kelių dienų (jis vadovavo salai apie aštuonias dienas).

Teismas, bausmė ir vėlesnis gyvenimas

Po perversmo Sampsonui buvo pareikšti kaltinimai dėl jo vaidmens rengiant ir vykdant valstybinius nusikaltimus. Jis buvo teisiamas už valstybės išdavystę ir kitas su įvykiais susijusias bylas; teismas skyrė jam dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Jo asmuo liko itin prieštaringas — vieniems jis buvo tautinio atgimimo kovautojas, kitiems — atsakingas už smurtą bei destabilizavimą, dėl kurio Kipras patyrė ilgalaikes pasekmes.

Paveldo ir vertinimai

  • Politinis paveldas: Sampsonas simbolizuoja radikalią enosis kryptį ir dešiniųjų nacionalistų taktiką Kipro politikoje 1960–1970 m.
  • Istorinė reikšmė: 1974 m. perversmas ir jam sekusi Turkijos intervencija pakeitė Kipro demografinę ir politinę padėtį — sala iki šiol yra dalinai padalinta.
  • Kontroversijos: Jo veikla sulaukė tiek palaikymo tarp tam tikrų graikų kipriečių, tiek griežtos kritikos dėl smurto ir konfrontacinės politikos padarinių civiliams.

Nikos Sampsonas mirė 2001 m. Jo gyvenimas ir veikla tebėra nagrinėjami istorikų ir politologų, o jo vaidmuo 1974 m. įvykiuose išlieka viena svarbiausių ir emociškai įkrautų temų Kipro modernioje istorijoje.



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3