Oksana Vladimirovna Grišuk (gimė 1972 m. kovo 17 d. Odesoje, Ukrainoje) – rusų ledo šokėja, viena ryškiausių ledo šokio figūrų 1990-ųjų dešimtmetyje. Kartu su partneriu Jevgenijumi Platovu ji laimėjo du olimpinius aukso medalius (1994 ir 1998 m.) ir keturis pasaulio čempionatus iš eilės (1994–1997 m.), užsitikrindami dominavimą tarptautinėje scenoje.
Grišukas pradėjo treniruotis čiuožti būdama ketverių metų. 1986 m. persikėlė į Maskvą, kur gilino techniką ir dirbo su aukšto lygio treneriais. 1988–1992 m. studijavo Sporto universitete, derindama studijas su intensyviomis treniruotėmis bei tarptautinėmis varžybomis.
Kartu su Platovu jų duetas išsiskyrė aštriu muzikiniu suvokimu, techniniu tikslumu, greitomis kojų kombinacijomis ir novatoriškomis programomis, kurios sulaukė didelio teisėjų ir žiūrovų pripažinimo. Per savo profesionalią sportinę karjerą jie tapo simboliu to meto ledo šokių stiprybės ir vieningumo, laimėdami svarbiausius tarptautinius turnyrus ir nuolat konkuruodami dėl aukščiausių vietų.
1998 m. Nagano žiemos olimpinėse žaidynėse (Japonija) jiems iškovojus aukso medalį, Platovas nusprendė čiuožti profesionaliai su kita partnere Maja Usova, todėl Grišukas pradėjo profesionaliai čiuožti viena. Kaip profesionalė ji dalyvavo įvairiuose ledo šou, turuose ir profesionaliose varžybose, kur demonstravo savo meninį braižą plačiajai publikai.
Po aktyvios konkurencinės karjeros Grišukas tęsė ryšį su čiuožimu: ji dalyvavo šou, kartais dirbo su jaunesniais sportininkais kaip trenerė ar konsultantė, o jos indėlis į ledo šokio raidą prisimenamas dėl techninės meistrystės ir išraiškingumo. Daugeliui ji lieka pavyzdžiu, kaip galima suderinti sportinį profesionalumą ir sceniškumą.
