Niú Shān (Okso kalnas) — Mencijaus metafora apie žmogaus prigimtį
Mencijus ir Niú Shān — gilus metaforinės Jaučio kalno pasakojimas apie žmogaus prigimtį, auklėjimo svarbą ir moralės formavimą nuo gimimo.
Jaučio kalnas (kin. 牛山 Niú Shān) – tai pasakojimas, kurį pateikia kinų filosofas Mencijaus. Jo laikais šis kalnas buvo pastebimai nuskuręs, ir žmonės lengvai galėjo įvertinti jo būklę. Štai ta istorija:
Mencijus sakė: "Kadaise miškai ant jaučio kalno buvo gražūs! Dėl to, kad jis buvo didelės šalies pakraštyje, į jį buvo kėsinamasi kirviais ir kirviais, ir kaip jis galėjo išlikti gražus? Gaivūs dienos ir nakties vėjai, lietaus ir rūko teikiama drėgmė netrukdė išdygti augmenijos daigams. Tačiau ten ne kartą buvo ganomos karvės ir avys, ir dėl šios priežasties jis taip ir liko apleistas. Žmonės, stebėdami jos apleistą būklę, daro prielaidą, kad ji niekada neturėjo gerų išteklių. Bet kaip tokia būklė galėtų būti tikroji šio kalno prigimtis?" - Mencius, 6A:8
Metaforos esmė
Mencijus naudoja Jaučio kalno pavyzdį kaip metaforą žmogaus prigimčiai. Jo pagrindinė mintis – tai, kad prastos išorinės sąlygos ir nuolatinė priežiūros stoka gali užgožti prigimtines ypatybes, tačiau tai nereiškia, kad tos savybės neegzistavo iš pradžių. Kitaip tariant:
- Gamta suteikia galimybes: taip pat kaip kalnas turėjo geras gamtines sąlygas augti, žmogus turi prigimtinį polinkį į gėrį;
- Aplinka ir priežiūra lemia rezultatą: jeigu vietoje vyksta kirtimai, ganymas ir nuolatinis naikinimas, kalnas atrodys išsekęs – analogiškai, jei žmogaus moralės daigeliai nėra ugdomi, jie gali neužsimegzti ir nevystytis;
- Išvada: matyti "blogą" elgesį nėra įrodymas, kad prigimtis yra bloga; priežastis gali būti aplinka, auklėjimas ar kitokios išorinės sąlygos.
Mencijaus doktrina apie žmogaus prigimtį
Mencijus (Mencijus gyveno maždaug IV a. pr. m. e.) yra vienas žymiausių konfucianizmo atstovų. Jis tvirtino, kad žmogaus prigimtis yra iš esmės gera (kinų kalboje šis požiūris žymimas kaip xìng shàn 性善). Jis palygino žmogaus moralinius polinkius su „keturiomis daigelėmis“ (四端) – užuojauta, gėda ir nepatikslumas, pagarba ir gebėjimas atskirti teisingą nuo neteisingo – kurias būtina puoselėti ir vystyti.
Iš to seka praktinės rekomendacijos: ugdymas, auklėjimas ir geras politinis valdymas gali išauginti natūralias gerumo šaknis, o griežtos bausmės ar nedrausminga aplinka to nepasieks. Mencijus teigė, kad bausmės problemos šaknies neišsprendžia – jos gali priversti paklusti, bet ne pakeisti žmogaus vidaus nusistatymo.
Implikacijos – švietimas ir valdymas
- Tėvų ir mokytojų vaidmuo: ankstyvas moralinis auklėjimas, pavyzdžiui, ugdymas užuojautos, teisingumo jausmo ir padorumo, yra esminis, kad būtų atskleistos ir išaugintos prigimtinės gerumo užuomazgos;
- Valstybės atsakomybė: Mencijus pabrėžia, kad valdžia turėtų būti gailestinga ir skatinti dorovinį ugdymą vietoje pernelyg griežtų represijų. Geri įstatymai ir pavyzdys veikia geriau nei griežtas baudimas;
- Socialinė atsakomybė: bendruomenės ir institucijos turi ne tik bausti už blogą elgesį, bet ir kurti sąlygas, kuriose dorybės gali vystytis.
Šiuolaikinis perspektyvos pritaikymas
Mencijaus metafora išlieka aktuali ir šiandien: diskusijose apie „prigimtį“ ir „auklėjimą“ dažnai minima, kiek žmogaus elgesys yra nulemtas įgimties ir kiek – aplinkos. Mencijus skatina optimistinį požiūrį į žmogų ir primena, kad investicijos į švietimą, etinį auklėjimą bei palankią socialinę aplinką gali reikšmingai pakeisti visuomenės morale.
Trumpas santrauka
Jaučio kalnas – tai gyva Mencijaus iliustracija: prasta išvaizda nereiškia, kad prigimtis buvo bloga. Reikia atsižvelgti į tai, kaip išorinės sąlygos keičia vidinius polinkius, ir veikti taip, kad žmonės – kaip ir apaugęs kalnas – galėtų vėl atgauti savo tikrąjį potencialą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Ox Mountain?
A: "Jaučio kalnas" (kin. 牛山 Niú Shān) - tai kinų filosofo Mencijaus pasakojimas.
K: Kokia buvo jaučio kalno būklė?
A: Mencijaus laikais Oksų kalnas buvo labai blogos būklės, nes buvo puolamas kirviais ir kirviais.
K: Kodėl Mencius sako, kad Okso kalnas buvo apleistas?
A: Ant Okso kalno nuolat ganėsi karvės ir avys, todėl ant jo neaugo augmenija ir jis buvo apleistas.
K: Ką Mencius sako apie tikrąją Okso kalno prigimtį?
A: Mencius teigia, kad apleistas Okso kalnas nėra tikroji jo prigimtis ir kad jis gali būti atkurtas iki buvusio grožio.
K: Ką Mencius teigia apie blogą žmogaus prigimtį?
A: Mencius teigia, kad bloga žmogaus prigimtis atsiranda lygiai taip pat, kaip ir bloga Okso kalno būklė, ir kad išeitis - saugoti ir auklėti žmones nuo pat gimimo.
K: Kokia Mencijaus nuomonė apie bausmę?
A: Mencius mano, kad bausmė neduoda daug naudos ir neišgydo problemos šaknų.
K: Kokią pagrindinę žinią Mencius perduoda pasakojimu apie jaučio kalną?
A: Mencius perduoda žinią, kad gamtą, įskaitant žmogaus prigimtį, reikia puoselėti ir saugoti, kad ji būtų atkurta iki geriausios būklės.
Ieškoti