Jaučio kalnas
Jaučio kalnas (kin. 牛山 Niú Shān) - kinų filosofo Mencijaus pasakojimas. Jo laikais šis kalnas buvo labai prastos būklės, ir visi žinojo, kaip jis atrodo. Štai ši istorija:
Mencijus sakė: "Kadaise miškai ant jaučio kalno buvo gražūs! Dėl to, kad jis buvo didelės šalies pakraštyje, į jį buvo kėsinamasi kirviais ir kirviais, ir kaip jis galėjo išlikti gražus? Gaivūs dienos ir nakties vėjai, lietaus ir rūko teikiama drėgmė netrukdė išdygti augmenijos daigams. Tačiau ten ne kartą buvo ganomos karvės ir avys, ir dėl šios priežasties jis taip ir liko apleistas. Žmonės, stebėdami jos apleistą būklę, daro prielaidą, kad ji niekada neturėjo gerų išteklių. Bet kaip tokia būklė galėtų būti tikroji šio kalno prigimtis?" - Mencius, 6A:8
Mencijus teigė, kad "bloga" žmogaus prigimtis atsirado lygiai taip pat, kaip atsirado bloga Okso kalno būklė, todėl atsakas į "blogus" žmones - juos saugoti ir auklėti nuo pat gimimo. Jis taip pat manė, kad bausmės neduoda daug naudos. Ji neišgydo problemos šaknų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Ox Mountain?
A: "Jaučio kalnas" (kin. 牛山 Niú Shān) - tai kinų filosofo Mencijaus pasakojimas.
K: Kokia buvo jaučio kalno būklė?
A: Mencijaus laikais Oksų kalnas buvo labai blogos būklės, nes buvo puolamas kirviais ir kirviais.
K: Kodėl Mencius sako, kad Okso kalnas buvo apleistas?
A: Ant Okso kalno nuolat ganėsi karvės ir avys, todėl ant jo neaugo augmenija ir jis buvo apleistas.
K: Ką Mencius sako apie tikrąją Okso kalno prigimtį?
A: Mencius teigia, kad apleistas Okso kalnas nėra tikroji jo prigimtis ir kad jis gali būti atkurtas iki buvusio grožio.
K: Ką Mencius teigia apie blogą žmogaus prigimtį?
A: Mencius teigia, kad bloga žmogaus prigimtis atsiranda lygiai taip pat, kaip ir bloga Okso kalno būklė, ir kad išeitis - saugoti ir auklėti žmones nuo pat gimimo.
K: Kokia Mencijaus nuomonė apie bausmę?
A: Mencius mano, kad bausmė neduoda daug naudos ir neišgydo problemos šaknų.
K: Kokią pagrindinę žinią Mencius perduoda pasakojimu apie jaučio kalną?
A: Mencius perduoda žinią, kad gamtą, įskaitant žmogaus prigimtį, reikia puoselėti ir saugoti, kad ji būtų atkurta iki geriausios būklės.