Mencijus

Kultūrinė aplinka

Mencijus gyveno Zhōu dinastijos laikais.

Kultūra, iš kurios kilęs Mencius, tikėjo, kad po mirties žmonės egzistuoja po gyvenimo. Šis tikėjimas siekia tolimus priešistorinius laikus. Kažkuriuo metu žmonės pradėjo sakyti, kad mirusieji keliauja į 天 Tiān. Tiān turi kelias reikšmes, tarp jų "dangus", "diena", "dangus" ir "Dievas". Ankstyviausiose versijose simbolis 天 vaizduoja vyrą su labai didele galva, o tai leidžia manyti, kad tai "vyriausias žmogus" arba "vadovas". Kadangi kinai tikėjo, kad mirus bet kuriam žmogui jis keliauja į Tiān, o mirę protėviai yra galingesni, nei buvo gyvi, gali būti, kad Tiān iš pradžių buvo seniausio Zhōu valdančiųjų namų protėvio vardas, atsiradęs gerokai prieš ankstesnės dinastijos - Shàng - žlugimą. Jei ši mintis teisinga, vadinasi, "Tiān" pirmiausia buvo protėvio vardas. Vėliau žmonės galėjo pamiršti, kad ši labai galinga dvasia iš pradžių buvo gyvas žmogus, todėl Tiān imtas laikyti dievu. Vėliau "Tiān" galėjo būti vartojamas vietai, kurioje gyveno dievas, pavadinti, o kadangi ta vieta buvo aukštai virš mūsų, jis ėmė reikšti ne tik "dangų", bet ir "dangų", "dangų", "dangų", "dieną" ir pan.

Kinija turi mitų, kurie atsirado gerokai anksčiau nei Shàng ir Zhōu dinastijos. Buvo keletas kultūros herojų, kurie buvo laikomi senovės išmintingais imperatoriais. Tai buvo 黃帝 Huáng Dì, angliškai vadinamas Geltonuoju imperatoriumi, 堯 Yáo, 舜 Shùn ir 禹 Yǚ, kurie visi atsirado prieš vadinamąją pirmąją dinastiją - 夏 Xià.

Istorija apie tai, kaip Yǚ tapo imperatoriumi, konfucianistams labai svarbi. Mitas pasakoja, kad pasaulis ėmė skęsti potvyniuose ir Yǚ tėvas (kurio vardas buvo 鯀 Gǔn) bandė išspręsti problemą statydamas užtvankas. Gǔnui tai nepavyko, nes vanduo tiesiog plūdo, o kai jis peržengdavo užtvankų viršų, visas susikaupęs vanduo labai greitai išsiverždavo. Taigi gelbėti Kiniją ėmėsi Yǔnas ir išvalė visas upes, kad papildomas vanduo lengvai patektų į jūrą.

Mencius nepasakoja istorijos dalies apie Gǔną, bet jis pasakoja apie tai, kaip Yǔ padarė visas upes gilesnes, kad nusausintų žemę. Iš pasakojimo apie Yǚ Mencius ir kinai išmoko, kad visuose dalykuose geriau suteikti jėgoms galimybę ištekėti taip, kad jos nepadarytų žalos, o užtvenkti jėgas ilgainiui visada bus blogai.

Zhōu dinastijos įkūrėjai tikėjo, kad karalius Wen, karaliaus Wu tėvas (kuris pirmasis pradėjo valdyti po to, kai Shàng valdovai buvo nugalėti), net ir po savo mirties galėjo veikti žmonių pasaulyje. Jis ir jo paties tėvas bei senelis buvo pagrindiniai veikėjai svarbiame dokumente, pavadintame "Su žalvariu surišta skrynia". Kitas svarbus dokumentas vadinasi "Kunigaikščio Šao pranešimas". Abiejuose šiuose dokumentuose pristatoma ir patvirtinama idėja, kad Tiān nusprendžia, kas bus žmogus, kuris veiks kaip valdytojas ar pagalbininkas, vykdysiantis Tiān valią žemėje, ir idėja, kad Tiān leis kam nors būti karaliumi tik tol, kol jis rūpinsis visų žmonių gerove.

Mencijus savo knygoje 3B:9 papasakojo Yü istoriją:

當堯之時，水逆行，氾濫於中國。蛇龍居之，民無所定。下者為巢，上者為營窟。書曰：『洚水警余。』洚水者，洪水也。使禹治之。禹掘地而注之海，驅蛇龍 而放之菹﹔水由地中行，江、淮、河、漢是也。險社既遠，鳥獸之害人者消﹔然後人得平土而居之。

[Išmintingojo imperatoriaus] Yao laikais upės nustojo tekėti ir užtvindė Centrinę karalystę. Tada apsigyveno gyvatės ir drakonai, o žmonės nebeturėjo pastovių buveinių. Tie, kurie gyveno žemesnėse vietose, susikūrė sau lizdus medžiuose, o tie, kurie gyveno aukštesnėse vietose, įsirengė požeminius redutus.

書曰：『洚水警余。』洚水者，洪水也。使禹治之。禹掘地而注之海，驅蛇龍 而放之菹﹔水由地中行，江、淮、河、漢是也。險社既遠，鳥獸之害人者消﹔然後人得平土而居之。堯、舜既沒，聖人之道衰。

"Rekordų knygoje" rašoma: "Užliejimas man kelia nerimą". "Užliejimas" reiškia "potvynio vandenys". Yü buvo pasamdytas valdyti potvynį. Yü iškasė žemę ir nuvedė vandenį į jūrą. Jis išvijo gyvates ir drakonus ir išsiuntė juos į pelkes. Vanduo, keliaudamas per žemę, suformavo Jangdzės upę, Huai upę, Geltonąją upę ir Han upę. Kadangi [pelkės] buvo nuošaliose ir atokiose vietose, paukščių ir žvėrių plėšikavimai, kuriuos jie lankė žmones, buvo panaikinti, ir po to žmonės ėmė gyventi lygumose. [Tačiau] po to, kai [žmonių prisiminimai apie] Jao ir Šuną nugrimzdo į užmarštį, išminčių kelias smarkiai smuko.

4B:26 Mencius taip pat sakė:

如智者若禹之行水也，則無惡於智也。禹之行水也，行其所無事，則 智亦大矣

Jei šie išminčiai sugebėtų elgtis taip, kaip Jü suvaldė potvynio vandenis, tuomet ko gi galima būtų jų nemėgti? Yü suvaldė potvynio vandenis atlikdamas savo darbą taip, kad nereikėjo didelio triukšmo. Jei šie išminčiai taip pat galėtų elgtis be jokio triukšmo, jų išmintis būtų didelė.

Mencijui Yü būdas buvo geriausias. Yü buvo vienas didžiųjų Mencijaus didvyrių.

Ar Mencijus buvo religinis lyderis, filosofas, ar kas kitas?

Vakaruose gyveno mokslininkas Konradas Lorencas (1903-1989), kuris tyrinėjo gyvūnus. Jis buvo etologas, o tai reiškia, kad atidžiai tyrinėjo gyvūnų elgseną ir bandė suprasti, kodėl jie daro tai, ką paprastai daro. Pavyzdžiui, jis pastebėjo, kad jei ančiukai iškart po išsiritimo vietoj anties pamatys žmogų, jie vis tiek seks paskui žmogų ir laikys jį savo tėvais. Šį mokymosi būdą jis pavadino "imprintingu".

Mencius tyrinėjo žmones taip, kaip Lorencas tyrinėjo kitus gyvūnus. Mencius taip pat buvo etologas, tačiau senovės Kinijos kalba jis buvo laikomas "mokytoju", t. y. mokytoju. Jis buvo konfucianistas, o konfucianizmas kartais vadinamas religija. Tačiau Mencius necitavo religinių tekstų ir nesistengė priversti žmones elgtis taip, kaip tose knygose sakoma elgtis. Jis taip pat neįvardija pagrindinių tiesų ar aksiomų ir nebando išsiaiškinti, kaip žmonės turėtų elgtis. Taigi jis nepanašus į daugumą žmonių, kuriuos laikome nei religiniais lyderiais, nei filosofais.

Šiais laikais filosofiją skiriame nuo mokslo, tačiau ankstesniais laikais tyrimai, kuriuos dabar vadiname mokslu, buvo vadinami "gamtos filosofija", o Mencius iš esmės buvo gamtos filosofas. Jo darbai leido įgyti tokių pat bendrų žinių, kokias Lorencas įgijo apie antis ir kitus gyvūnus. Mencijus klausė: kokius dalykus žmonės daro, kad šeimos ir bendruomenės gerai funkcionuotų, kokius dalykus jie daro, kurie kenkia šeimoms ir bendruomenėms, ir kodėl jie tai daro?

Pagrindiniai Mencijaus pastebėjimai

Mencius sakė, kad nereikia mokyti žmonių pamilti gero maisto skonio. Geros virtuvės pojūtis yra natūralus. Panašiai, sakė jis, mes turime ir kitų natūralių jausmų, kurie yra geros dovanos, su kuriomis visi gimstame. Iš tikrųjų negalime atsikratyti šių dovanų kitaip, kaip tik sunaikindami save, tačiau galime leisti joms užslopinti, kad jos veiktų netinkamai. Tai šiek tiek panašu į tai, kad žmonės negali tiesiog nusiimti nosies ir ją išmesti, bet gali į šnerves įsidėti kamštelius ir taip sugadinti savo gebėjimą užuosti kvapus. Taigi svarbu, kad žmonės nedarytų nieko, kas trukdytų gerai veikti jų keturioms dovanoms. Labai blogai, kad žmonės dažnai leidžia savo keturioms dovanoms susigadinti. Kai žmonės yra gerai auklėjami ir saugomi nuo neigiamų jėgų, tada jie bus geri savo noru.

Žmonių turimos dorybės ar galios yra tai, ką jie gauna tiesiogiai iš Dangaus. Tie patys dalykai yra Danguje. Kai žmonės daro blogus dalykus, taip yra todėl, kad kitos jų dalys perėmė jų dorybių ir (arba) galių kontrolę. Kaip įrodymą Mencius pateikia nuostabią istoriją, kuri vadinasi "Jaučio kalnas".

Kinų kalbos žodis, reiškiantis tai, kas pirmiau buvo pavadinta "dovanomis", yra 德 dé. Tai giminingas žodis, reiškiantis "gauti", todėl vienas iš būdų jį paaiškinti yra sakyti, kad dé yra kažkas, ką gauname iš Dangaus. Jis reiškia "dorybę", bet tik ta prasme, kad tai yra galia ką nors daryti. ("Dorybė" šią reikšmę turi ir anglų kalboje.) Žmonės turi keturias dorybes arba galias. Štai jų kiniški pavadinimai, kiekvienos iš jų vertimas ir paaiškinimas:

• 仁 rén reiškia gebėjimą jausti tai, ką patiria kiti žmonės, tarsi tai vyktų su jumis. Taigi, jei pamatysite žmogų, kišantį ranką ten, kur jis tikrai susižeis, galbūt ten, kur laukia susisukusi kobra, kad galėtų smogti, pasijusite blogai ir norėsite užkirsti tam žmogui kelią. Į anglų kalbą šis žodis verčiamas įvairiai: "geranoriškumas", "empatija", "žmogiška širdis" ir pan.

• 義 yì reiškia gebėjimą blogai jaustis, kai žinai, kad neatlieki savo darbo dalies, neatlieki savo pareigos ir pan. Jei su grupele draugų išsiruoštumėte į kelionę po mišką ir visi sutartų paeiliui plauti indus, bet jūs taip ir neišplautumėte savo eilės, jaustumėte gėdą dėl to, ko nepadarėte. Kai kurie šio žodžio vertimai į lietuvių kalbą yra tokie: "pareigos jausmas", "gėrio ir blogio jausmas", "teisingumo jausmas" ir t. t. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Mencius apibūdina asmens jausmą dėl to, ką tas asmuo pats daro, o ne jausmą dėl to, ką daro kiti žmonės.

• 禮 lǐ reiškia gebėjimą matyti savo padėtį visuomenėje ir kitų žmonių padėtį visuomenėje bei daryti tai, kas leidžia žmonėms gerai sugyventi. Pavyzdžiui, jums gali būti gerai, jei įeisite pro galines savo šeimos namo duris arba net pro galines savo močiutės ir senelio duris, nesibeldę į jas. Tačiau jei įeisite į kito žmogaus namus, jis gali išsigąsti arba supykti, nes jums ten ne vieta. Kartais mums reikia eiti į kito žmogaus namus, ir tokiai situacijai yra lǐ. Svečias gali pasibelsti į duris ir laukti, subraižyti palapinơs duris ir laukti arba padaryti ką nors kita, kad praneštum viduje esantiems žmonơms, jog lauke yra kas nors, kas turi taikių ketinǐ ir norơtų Ƴeiti. Skirtingose kultūrose gali būti skirtingų išradimų, kaip elgtis tokioje situacijoje. Svarbu tai, kad visos kultūros bus suradusios savo sprendimus, ir kad ir ką žmonės nuspręstų daryti, yra lǐ. Tikrai nesvarbu, ar žmonės važiuoja kairiąja, ar dešiniąja kelio puse. Svarbu, kad visi pritartų tam pačiam planui. Turbūt geriausias šio žodžio vertimas į lietuvių kalbą yra "padorumo jausmas", kuris tiesiog reiškia, kad žmonės turi būdą išsiaiškinti, kas yra tinkama. tinkama ar dera daryti socialinėse situacijose, kad išvengtų nereikalingų muštynių. "Nedera tiesiog atidaryti svetimų namų duris ir įeiti į vidų". "Situacijoje tinka pasibelsti į duris ir paprašyti leidimo įeiti".

• 智 zhì reiškia gebėjimą pažvelgti į tai, kas vyksta tarp kitų žmonių arba tarp kitų žmonių, ir pamatyti, kas yra teisinga ir kas ne. Jei vienas žmogus mato, kad galingas suaugęs žmogus prieina ir atima maistą iš badaujančio vaiko, reakcija prieš tokį suaugusiojo elgesį bus tiesioginė. Galbūt geriausias šio termino vertimas yra "išmintis", jei nepamiršime, kad Saliamono išmintis apėmė gebėjimą tiksliai įvertinti tikruosius jam pateiktų bylų faktus. Žì yra tokia išmintis, o ne kažkoks ypatingas intelektas. Tas, kuris turi zhì, gali pasakyti, kas teisinga, o kas nesąžininga.

Žmonės galėtų gyventi tobulai, jei turėtų tik šias keturias motyvacijos rūšis arba emocines reakcijas į pasaulį, tačiau jie turi daugybę kitų motyvų. Tai baimė, pyktis, godumas turtui ir valdžiai, seksas ir kt. Žmonės labai lengvai išmoksta, kad šiuos potraukius jie gali lengviau patenkinti, jei ignoruos įeinančius dorybių įnagius. Pavyzdžiui, didelis pagal savo amžių vaikas gali lengvai išmokti, kad gali jėga atimti iš kitų savo amžiaus vaikų viską, ko tik nori.

Žmonės gimsta turėdami keturias galias, kurios neleistų jiems daryti blogų dalykų, taip pat gimsta turėdami daugybę paskatų ar motyvų, kurie gali paskatinti juos daryti blogus dalykus, kad patenkintų šiuos poreikius. Taigi kas lemia, kas bus geras, o kas blogas?

Mencius pastebėjo, kad žmonės priklauso nuo dar vienos svarbios proto funkcijos. Jis vadino ją 志 Zhì, kuri kartais gali būti verčiama kaip "siekiai", bet pas Mencių ją vadiname valia. Kažkas turi nuspręsti, ką daryti, kai etiniai impulsai, moraliniai jausmai, kuriuos Mencius vadino "keturiomis dorybėmis", konfliktuoja su įprastais impulsais, susijusiais su alkiu, seksu, agresija, baime ir pan. Žmonių dalis, kuri balansuoja ir priima sprendimus, yra zhì.

Pasak Mencijaus, jei žmogus gerai veikia, jo valia gali išlaikyti sveiką pusiausvyrą tarp visų impulsų ir neleisti, kad dorybes užgožtų įprasti troškimai. Jei asmens valia nevaldoma, jis gali pakenkti sau arba kitiems žmonėms. Taigi augant svarbu išmokti, kaip neleisti, kad zhì užvaldytų kitos jėgos - arba kiti žmonės.

Žmogus gali laisva valia pasirinkti, ar integruoti (sujungti, kad jie nesipriešintų vienas kitam) visus savo impulsus ir intelektą, ar pasiduoti ir veikti tik pagal tuo metu jaučiamą impulsą. Taigi, pasak Mencijaus, geriausias žmogaus kelias - planuoti ir veikti taip, kad jis būtų gerai subalansuotas, integruotas (nekovotų su savimi ir nenorėtų daryti ir vieno, ir priešingo dalyko), taigi būtų naudingas visuomenei.

Voluntarizmas ir etinis gyvenimas

Žmogus, kuris veikia pačioje moralės skalės viršūnėje, "turėdamas savo veiksmus", vadinamas 君子 jūn zǐ, arba "moraliai kilniu žmogumi".

孟子曰：「人之所以異於禽獸者幾希！庶民去之，君子存之。舜明於庶物， 察於人倫，由仁義行，非行仁義也。」

Mencijus sakė: "Tuo, kuo žmonės skiriasi nuo paukščių ir žvėrių, yra labai nedaug. Paprasti žmonės jo atsikrato, bet moraliai kilnus žmogus jį saugo. [Išminčius imperatorius] Shunas aiškiai matė daugybę būtybių ir atidžiai tyrinėjo žmonių socialinius santykius. Jo veiksmai kilo iš geranoriškumo ir pareigos jausmo. Jis nesielgė iš [netikro] geranoriškumo ir pareigos jausmo".

Taigi jūn zǐ - tai žmogus, kuriam pavyko išsaugoti Dangaus jam suteiktas dovanas, kurios gali priversti žmones elgtis geranoriškai, vadovautis pareigos jausmu, norėti elgtis taip, kad būtų palaikomi geri santykiai su kitais, stengtis padėti ir apsaugoti žmones, su kuriais elgiamasi neteisingai. Kad būtų tikras jūn zǐ, žmogus turi turėti šiuos tikrus jausmus ir pagal juos veikti. Neužtenka tik elgtis taip, tarsi žmogus šiuos jausmus turėtų.

Pasak Mencijaus, kiekvienas gali pasirinkti tapti moraliai kilniu žmogumi. Viskas, ko reikia, tai iš tikrųjų priimti tokį sprendimą ir jį įvykdyti. Mencius kalbėjo apie Yan Yuaną, kuris buvo mėgstamiausias Konfucijaus mokinys:

顏淵曰：『舜何人也；予何人也。有為者亦若是！』

Yan Yuan pasakė: "Koks žmogus buvo Šunas? Koks vyras esu aš? Viskas, ko reikia, kad būtum toks kaip jis, tai daryti".

Žinoma, Mencius suprato, kad "tiesiog daryti" yra daug sunkiau nei apie tai kalbėti. Reikia nuolat stebėti save.

Vienas iš Mencijaus tikslų buvo išugdyti tai, ką jis vadino "nepajudinamu protu". Šiais žodžiais jis turėjo omenyje protą, kurio negalima pakirsti smūgiais iš išorės. "Nepajudinamas protas" apsaugo nuo to, kad žmogus pasielgtų neteisingai dėl to, kad yra supykęs, išsigandęs ir pan. Viskas, kas gali traukti ar stumti iš išorės ir priversti mus nekontroliuoti, gali pakenkti, tačiau Mencius sako, kad jei valia ir keturios dorybės / galios yra gerai integruotos, jei žmogus yra "tikrai kartu", tuomet šios išorinės jėgos negali perimti kontrolės.

Žmogaus dorybių ir galių puoselėjimas

Kiekvienoje kultūroje ir visuomenėje yra sukurta būdų, kaip neleisti vaikams įsivelti į dideles bėdas. Net ir vienoje bendruomenėje žmonės gali taikyti kelias skirtingas strategijas, kaip kontroliuoti savo vaikus. Vienas iš būdų kontroliuoti vaikus - mušti juos, kai jie daro tai, ko tėvai nenori, kad jie darytų. Kitas vaikų kontrolės būdas - priversti juos jaustis kaltais ir tikėtis, kad jie bus griežtai nubausti, nes yra blogi žmonės. Trečias būdas - priversti vaikus jausti gėdą ir tikėtis, kad žmonės iš jų juoksis, o paskui nuo jų nusigręš. Ketvirtas būdas - paaiškinti vaikams tikėtinus jų veiksmų rezultatus. "Jei trauksi šuniui už ausų, jis tau įkands". Daugelis tėvų visame pasaulyje taiko daugiau nei vieną iš šių metodų, o kartais gali naudoti ir visus.

Kinų kultūroje yra dar vienas metodas, kuris galbūt nėra gerai žinomas ir retai praktikuojamas kitose šalyse, - tai raginimas naudotis paties vaiko dorybėmis ir (arba) galiomis. Kai vaikas padaro ką nors skaudaus kitam žmogui, tėvai, užuot pasakę, koks jis blogas, gali pasakyti ką nors panašaus: "Ką tik matėme, kaip tu paėmei kiaušinius iš žvirblio lizdo. Mes žinome, kad širdyje esi geras žmogus. Todėl mums įdomu, ar pagalvojai, kaip jausis žvirblio motina, kai grįžusi ras savo vaikus dingusius. Ar norėtumėt padėti kiaušinius atgal dabar, kol jie dar šilti? Motina žvirblis netrukus sugrįš".

Siekdami, kad vaikas pažvelgtų į jausmus, kylančius jo širdyje ir mintyse, kai jis iš tikrųjų galvoja apie tai, ką padarė, nesiekiame, kad vaikas pasijustų baisiu žmogumi ir kad jis bijotų bausmės. Kai vaikas iš tikrųjų įsiklausys į tylų balsą to, ką mes Vakaruose vadiname "sąžine", jis natūraliai pajus tai, ką jaustų motina žvirblis, grįžęs namo į tuščią lizdą. Tada vaikas padarys ką nors, kad motinai žvirbliui nereikėtų patirti to blogo jausmo. Kitą kartą vaikas, prieš vogdamas kiaušinius, gali pagalvoti, kaip jausis žvirblio motina.

Reikia nemažai laiko, kad iš tiesų gerai išmoktume išvardyti šias keturias Dangaus dovanas, ir reikia praktikos, kad suprastume galimas kai kurių dalykų, kuriuos galime padaryti, pasekmes. Taigi tapti tikrai geru žmogumi - tai viso gyvenimo darbas, kuris niekada nebūna baigtas. Tradicinėje kinų visuomenėje jaunuoliai buvo skatinami skaityti tiek praeities istorijas, kuriose vaizduojami geri poelgiai, tiek tokių žmonių kaip Konfucijus ir Mencijus knygas, kad gautų pagalbą mokantis įžvelgti visas pasekmes ir išmokti, kaip neleisti pykčiui, baimei ir visoms kitoms įprastoms emocijoms užgožti keturių moralinių dorybių (galių).

Kitos skaitytinos knygos

Trys mąstymo būdai senovės Kinijoje, autorius Arthur Waley