Filipas d'Orléans — Orleano hercogas ir Prancūzijos regentas (1674–1723)
Filipas d'Orléans (1674–1723) — Orleano hercogas, Prancūzijos regentas 1715–1723: politinė galia, dvarų intrigos ir kultūros pertvarkos architektas.
Orleano hercogas Philippe'as d'Orléans, Orleano anūkas (1674 m. rugpjūčio 2 d. - 1723 m. gruodžio 2 d.) - Prancūzijos karališkosios šeimos narys, 1715-1723 m. ėjęs karalystės regento pareigas. Gimęs tėvo rūmuose Sen Klu (Saint-Cloud), nuo gimimo buvo žinomas Šartro hercogo titulu. Jo tėvas buvo Liudviko XIV jaunesnysis brolis Pilypas I, Orleano kunigaikštis, žinomas kaip Monsieur; motina buvo Elžbieta Šarlotė Pfalcinė.
1692 m. Filipas vedė savo pirmąją pusseserę Françoise Marie de Bourbon - jauniausią įteisintą Filipo dėdės Liudviko XIV ir Madame de Montespan dukterį (légitimée de France). Paskirtas Liudviko XV Prancūzijos regentu, kol 1723 m. vasario mėn. sulaukė pilnametystės, jo faktinio valdymo laikotarpis buvo vadinamas regentyste (1715-1723 m.). Mirė Versalyje 1723 m. Istoriškai jis vadinamas le Régent.
Šeima, titulai ir ankstyvieji metai
Philippe'as gimė 1674 m. ir nuo gimimo turėjo Šartro (Chartres) hercogo titulą. Po tėvo mirties 1701 m. jis paveldėjo Orleano kunigaikščio (duc d'Orléans) titulą — vieną svarbiausių princiškų vardų Prancūzijos karališkojoje šeimoje. Kaip Liudviko XIV sūnaus brolio palikuonis, jis užėmė aukštą vietą dvoruose, tačiau savo era išsiskyrė stipria asmenine charizma, mėgavimusi pramogomis ir aktyvia politine veikla.
Santuoka ir palikuonys
1692 m. santuoka su Françoise Marie de Bourbon buvo politinis ir šeimyninis susitarimas: ji — įteisinta Liudviko XIV dukra, todėl santuoka sustiprino Orleano šeimos ryšius su pagrindine karališkąja linija. Iš šios santuokos gimė keli palikuonys; svarbiausias paveldėtojas buvo sūnus, kuris perėmė Orleano titulą po tėvo mirties. Be to, Filipas turėjo reputaciją laisvesnių moralės normų dvaro aplinkoje, o jo rūmuose Palais-Royal vyko gausybė kultūrinių ir pramoginių renginių.
Regentystė (1715–1723)
Po Liudviko XIV mirties 1715 m., kai į sostą pateko dar vaikas Liudvikas XV, Filipas paskelbtas regentu. Regentystės metu jis prisiėmė administracinę ir politinę atsakomybę už valstybės valdymą. Jo laikotarpį žymi kelios reikšmingos tendencijos:
- Valdymo struktūros bandymai: pradžioje buvo mėginama sumažinti monarchinę ministerijų koncentraciją ir atgaivinti aristokratinį vaidmenį valdyme — tiek viešų, tiek patarėjų tarybų pavidalu (polysynody idėjos), tačiau dauguma šių eksperimentų pasirodė neefektyvūs ir buvo vėliau atšaukti.
- Tarptautinė politika: regentystė siekė išlaikyti taiką ir stabilumą po Senojo karaliaus ilgos eros bei po Ispanijos paveldėjimo karo. Filipas stengėsi normalizuoti santykius su kaimynais ir užtikrinti Prancūzijos įtaką Europos politikoje.
- Ekonominės reformos ir finansų krizė: bene ryškiausias regentystės epizodas susijęs su škotu ekonomistu Johnu Law, kurio finansinės reformos ir banko bei prekybos kompanijų plėtra (vadinamoji „Mississippi kompanija“) sukėlė didelį spekuliacinį burbulą ir 1720 m. žlugimą — Mississippi burbulą. Naujasis finansų mechanizmas iš pradžių skatino prekybą ir finansinį aktyvumą, bet žlugimo metu kėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir finansinius nuostolius.
Kultūra, dvaras ir visuomenės gyvenimas
Regentystės metas paliko aiškų kultūrinį atspaudą: dvasia dvaruose tapo laisvesnė, išryškėjo vadinamoji „Regency“ estetika ir manieros. Palais-Royal tapo kultūrinių, literatūrinių ir pramoginių susibūrimų centru. Filipas pats buvo mecenatas, remė menininkus, teatrą ir elegancijos madą, o jo dvaro gyvenimas — prabangus ir audringas — prisidėjo prie socialinių permainų ir platesnio intelektualinio gyvenimo plėtros.
Mirtis ir palikimas
Regentystė baigėsi 1723 m. vasario mėn., kai Liudvikas XV paskelbtas pilnamečiu. Filipas mirė 1723 m. gruodžio 2 d. Versalyje. Istoriškai jis žinomas kaip le Régent, ir jo palikimas yra dviprasmiškas: su vienos pusės — liberalizacija dvariško gyvenimo, kultūros ir mėginimai reformuoti administraciją; su kitos — finansinė krizė, kuri atskleidė naujos rūšies rizikas ir trūkumus privačių spekuliacijų ryšyje su valstybės finansais. Jo laikotarpis parodė, kaip greitai modernūs finansiniai eksperimentai gali paveikti visuomenę ir valstybės stabilumą, o taip pat padėjo formuoti XVIII a. politinį ir kultūrinį klimatą Prancūzijoje.
Problema
- Mademoiselle de Valois (1693 m. gruodžio 17 d. - 1694 m. spalio 17 d.) mirė kūdikystėje.
- Marie Louise Élisabeth d'Orléans (1695 m. rugpjūčio 20 d. - 1719 m. liepos 21 d.) ištekėjo už Prancūzijos kunigaikščio Karolio Berry ir turėjo vaikų.
- Luiza Adélaïde d'Orléans (1698 m. rugpjūčio 13 d. - 1743 m. vasario 10 d.) Chelles abatė mirė nesusituokusi.
- Šarlotė Aglaė d'Orleano (1700 m. spalio 20 d. - 1761 m. sausio 19 d.) ištekėjo už Modenos kunigaikščio Frančesko III d'Estės ir susilaukė vaikų.
- Liudvikas Orleanietis (1703 m. rugpjūčio 4 d. - 1752 m. vasario 4 d.) vedė Baden Badeno markgrafienę Johanną ir turėjo vaikų.
- Luiza Elizabetė Orleanietė (1709 m. gruodžio 11 d. - 1742 m. birželio 16 d.) ištekėjo už Ispanijos karaliaus Liudviko I, palikuonių neturėjo.
- Filipinietė Elžbieta Orleanietė (1714 m. gruodžio 18 d. - 1734 m. gegužės 21 d.) ištekėjo už Ispanijos infanto Karloso, palikuonių neturėjo.
- Luiza Diana Orleanietė (1716 m. birželio 27 d. - 1736 m. rugsėjo 26 d.) ištekėjo už Liudviko Pranciškaus Burbono ir susilaukė vaikų.
Philippe'as taip pat turėjo keletą nesantuokinių vaikų su keliomis moterimis, iš kurių tris pripažino.
- Florence Pellerin:
- Charles de Saint-Albin (1698-1764);
- Marie Louise Le Bel de La Boissière:
- Jean Philippe bâtard d'Orléans (1702-1748);
- Christine Charlotte Desmares:
- Angélique de Froissy (1702-1785).
Titulai, stiliai, garbės vardai ir ginklai
Pavadinimai ir stiliai
- 1674 m. rugpjūčio 2 d. - 1701 m. birželio 9 d. Jo Karališkoji Didenybė Šartro hercogas, Prancūzijos anūkas.
- 1701 m. birželio 9 d. - 1715 m. rugsėjo 2 d. Jo Karališkoji Didenybė Orleano hercogas, Prancūzijos anūkas.
- 1715 m. rugsėjo 2 d. - 1723 m. vasario 15 d. Jo Karališkoji Didenybė Regentas [Prancūzijos], Prancūzijos anūkas.
- 1723 m. vasario 15 d. - 1723 m. gruodžio 2 d. Jo Karališkoji Didenybė Orleano hercogas, Prancūzijos anūkas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Philippe'as d'Orleanas?
A: Philippe d'Orléans buvo Prancūzijos karališkosios šeimos narys, 1715-1723 m. ėjęs karalystės regento pareigas.
K: Koks buvo Philippe'o d'Orléans titulas nuo gimimo?
A: Philippe'o d'Orléans titulas nuo gimimo buvo Šartro kunigaikštis.
K: Kas buvo Filipo d'Orleano tėvai?
A: Philippe'o d'Orléans tėvai buvo Liudviko XIV jaunesnysis brolis Philippe'as I, Orleano hercogas, vadinamas Monsieur, ir Elžbieta Šarlotė iš Pfalco.
K: Su kuo vedė Philippe'as d'Orléans?
A: Filipas Orleanas vedė savo pirmąją pusseserę Françoise Marie de Bourbon, jauniausią įteisintą savo dėdės Liudviko XIV ir Madame de Montespan dukterį.
K: Kodėl Filipo d'Orleano valdymo epocha vadinama regentyste?
A: Filipo d'Orleano valdymo epocha vadinama regentyste, nes jis buvo paskirtas Liudviko XV Prancūzijos regentu, kol 1723 m. vasario mėnesį Liudvikas sulaukė pilnametystės.
K: Kada ir kur mirė Filipas Orleanas?
A: Filipas Orleanas mirė 1723 m. ir mirė Versalyje.
K: Kaip istoriškai vadinamas Philippe'as d'Orléans?
A: Philippe'as d'Orléans istoriškai vadinamas le Régent.
Ieškoti