Rosalind Franklin — britų biofizikė, DNR rentgeno kristalografijos pradininkė
Rosalind Franklin (1920 m. liepos 25 d. Noting Hilas, Londonas - 1958 m. balandžio 16 d. Londonas) buvo žymi britų biofizikė, viena pirmųjų taikiusi rentgeno spindulių kristalografiją biologiniams molekuliniams tyrimams. Ji padarė reikšmingą įtaką DNR struktūros supratimui, taip pat atliko svarbius tyrimus apie anglies medžiagas, RNR ir virusus.
Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas
Franklin nuo mažens domėjosi mokslu; maždaug 15 metų ji suprato, kad nori tapti mokslininke. Ji mokėsi Švento Pauliaus mergaičių mokykloje, o vėliau studijavo Kembridže Niuhemo koledže. Ten ji gilinosi į fizikinę chemiją ir apgynė daktaro disertaciją. Po doktorantūros ji dirbo su anglimis ir kitomis medžiagomis, studijavo kristalų struktūras ir tobulino rentgeno difrakcijos metodus.
Darbas Paryžiuje ir ankstyvi tyrimai
Kelerius metus Rosalind praleido dirbdama Paryžiuje, kur gilino žinias apie kristalų fiziką ir rentgeno difrakciją. Ši patirtis suteikė jai techninių įgūdžių ir supratimo, kurie vėliau buvo svarbūs pagalbai atliekant sudėtingus biologinių molekulių tyrimus.
DNR tyrimai Karaliaus koledže
1951 m. Franklin persikėlė į Londoną ir prisijungė prie Karaliaus koledžo (King's College) tyrėjų grupės. Jos pagrindinė užduotis buvo tyrinėti DNR struktūrą rentgeno spindulių difrakcijos metodu. Dirbdama kartu su Reimondu Goslingu, ji fotografojo ir analizavo DNR difrakcines nuotraukas, iš kurių gavo labai vertingus duomenis apie molekulės formą, diametrą ir spiralės parametrus. Franklin atliko kruopščią, kiekybinę analizę ir nustatė skirtumus tarp skirtingų DNR formų (vadinamųjų A ir B formų).
Photo 51, modeliai ir ginčai
Franklin sukurtos ir interpretuotos rentgeno nuotraukos (tarp jų žymioji nuotrauka, dažnai vadinama „Photo 51“, padaryta Goslingo) parodė dvinę spiralę. 1951 m. ji viešai pristatė kai kurias savo išvadas konferencijoje, kurias matė ir kiti DNR tyrėjai, tarp jų Džeimsas D. Vatsonas ir Fransis Krikas. Watsonas ir Crickas, kurianys erdvinius DNR modelius, pasinaudojo Franklino duomenimis (tiek publikuotais, tiek ne visai viešai pateiktais) sudarydami savo galutinį dvigubos spiralės modelį 1953 m. Tarpui prasidėjus kilo ir ginčų dėl informacijos mainų ir Franklino indėlio pripažinimo — pati Franklin buvo linkusi į griežtą empirinių duomenų analizę ir mažiau domėjosi spekuliaciniais modeliais, todėl jos ir Maurice Vilkinso (Morisu Vilkinsu) darbo santykis buvo sudėtingas; Franklino artimesnis bendradarbis šiame darbe buvo Goslingas.
Vėlesni darbai ir atradimai
Po darbo Karaliaus koledže Franklin persikėlė į kitą mokslinę instituciją, kur tęsė tyrimus virusų srityje. Ji atliko reikšmingus tyrimus apie tabako mozaikos virusą ir kitus augalinius virusus, atskleidė jų struktūros aspektus ir sukūrė naujus rentgeno difrakcijos analizės metodus, padėjusius geriau suprasti, kaip virusai yra sudaryti ir kaip jie replikuojasi.
Mirtis, Nobelio premija ir palikimas
1958 m. Franklin mirė nuo kiaušidžių vėžio sulaukusi 37 metų. Kadangi Nobelio premijos neskiriamos po asmens mirties, ji negalėjo būti įvertinta 1962 m., kai Nobelio fiziologijos ar medicinos premija buvo paskirta FransisuiKrikui, Džeimsui D. Vatsonui ir Morisui Vilkinsui. Tačiau vėliau Franklino indėlis į DNR struktūros supratimą buvo plačiai pripažintas: jos kruopštūs eksperimentiniai duomenys ir metodai tapo pamatiniais daugeliui vėlesnių molekulinių biologijos atradimų.
Įvertinimai ir įtaka
Rosalind Franklin palikimas gyvas ne tik mokslo literatūroje, bet ir per vėlesnį pripažinimą: jai skirtos knygos, dokumentikos, memorialai ir mokslinės premijos, taip pat institutai ir mokyklos pavadintos jos garbei. Ji dažnai minima kaip pavyzdys kruopštaus, metodiško mokslo ir moterų vaidmens moksle svarbos.
Franklin gyvenimas ir darbai primena, kad mokslo pažanga dažnai yra daugiaautorinė ir grindžiama kruopščiais eksperimentiniais duomenimis bei bendradarbiavimu — kartais ir sudėtingais tarpasmeniniais santykiais. Jos tikslus požiūris į duomenis ir techninis meistriškumas ilgam pakeitė, kaip tyrėjai tiria biologines makromolekules.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Rozalinda Franklin?
A: Rosalind Franklin buvo britų biofizikė, žinoma dėl to, kad padėjo atrasti DNR struktūrą.
K: Ką ji studijavo Kembridžo Niuhamo koledže?
A: Niuhamo koledže Rosalind Franklin studijavo fizikinę chemiją ir įgijo daktaro laipsnį.
K: Kokius tyrimus ji atliko?
A.: Rosalind Franklin atliko anglies, RNR, virusų ir DNR rentgeno spindulių kristalografijos tyrimus. Ji taip pat kelerius metus Paryžiuje tyrinėjo kristalus.
K: Kaip Vatsonas ir Krickas naudojosi jos darbais?
A: Watsonas ir Krickas, siekdami atrasti DNR struktūrą, pasinaudojo Franklin sukurtomis rentgeno nuotraukomis, kurios parodė, kad DNR yra dvigubos spiralės formos.
K: Ar ji buvo svarstoma 1962 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premijai gauti?
Atsakymas: Ne, nes Nobelio premijos neskiriamos po asmens mirties, todėl ji nebuvo svarstoma šiai premijai gauti, kuri buvo paskirta Francisui Crickui, Jamesui D. Watsonui ir Maurice'ui Wilkinsui.
K: Ką dar, be DNR struktūros, ji atrado?
A: Rosalinda Franklin ne tik atrado DNR struktūrą, bet ir tabako mozaikos viruso struktūrą, likus porai metų iki jos mirties.
K: Kada mirė Rosalind Franklin?
A: Rosalind Franklin mirė 1958 m. nuo kiaušidžių vėžio.
