Solonas
Solonas buvo Senovės Graikijos valstybės veikėjas. Jis yra vienas iš septynių Graikijos išminčių (arba išminčių) dėl savo politinių Atėnų įstatymų reformų. Daugelis šių pakeitimų padėjo neturtingiems žmonėms. Jis gyveno 630-560 m. pr. m. e. Jis įvedė teismą ir teisėjus. Apie 594 m. pr. m. e. kilmingieji išrinko Soloną vadovauti Atėnams. Jis vykdė reformas, kurios padėjo išvengti vargšų sukilimo. Pirmiausia jis išlaisvino dėl skolų vergais tapusius žmones. Jis priėmė įstatymą, kad nė vienas pilietis negali būti pavergtas. Solonas taip pat suskirstė piliečius į keturias klases pagal turtą, o ne pagal gimimą. Turtingi žmonės turėjo daugiau valdžios. Tačiau ši sistema vis tiek buvo teisingesnė už senąją, kurioje valdžia priklausė tik kilmingiesiems. Solonas leido visiems piliečiams tarnauti susirinkime ir padėti rinkti vadovus. Jis taip pat reformavo įstatymus, kad jie būtų ne tokie griežti.
