Stevenas Chu (g. 1948 m. vasario 28 d.) - amerikiečių fizikas. Nuo 2009 iki 2013 m. jis buvo 12-asis Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius. S. Chu yra žinomas dėl savo tyrimų Bell Labs laboratorijoje, susijusių su atomų aušinimu ir gaudymu lazerio šviesa, už kuriuos 1997 m. kartu su savo moksliniais kolegomis Klodu Koenu-Tannoudžiu (Claude Cohen-Tannoudji) ir Viljamu Danieliu Filipsu (William Daniel Phillips) gavo Nobelio fizikos premiją.

Chu yra pirmasis Nobelio premijos laureatas ir antrasis kinų kilmės amerikietis, užimantis pareigas JAV ministrų kabinete. Prieš tapdamas Jungtinių Valstijų energetikos sekretoriumi, jis buvo fizikos ir molekulinės bei ląstelinės biologijos profesorius Kalifornijos universitete Berklyje. Jis taip pat buvo Lorenso Berklio nacionalinės laboratorijos direktorius.

Prieš pradėdamas dėstyti Berklyje, jis buvo Stanfordo universiteto fizikos profesorius. Jis pasisakė už aktyvesnius alternatyviosios energijos ir branduolinės energijos tyrimus. Jis mano, kad pasaulis turėtų atsisakyti iškastinio kuro, kad padėtų kovoti su klimato kaita. Pavyzdžiui, jis kalba apie pasaulinę "gliukozės ekonomiką". Tai tam tikra mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos forma, kai gliukozė, gaunama iš atogrąžų augalų, gabenama taip, kaip dabar gabenama nafta.

Išsilavinimas ir ankstyvoji karjera

Stevenas Chu užaugo mokslinėje šeimoje ir anksti susidomėjo fizika. Jis įgijo akademinį išsilavinimą fizikos srityje ir vėliau pradėjo mokslinę karjerą eksperimentinės fizikos srityje. Svarbi jo karjeros stotelė buvo darbai Bell Labs, kur jis užsiėmė atomo aušinimo ir gaudymo lazeriu tyrimais — tai atvėrė kelią naujiems eksperimentiniams metodams kvantinės fizikos studijose.

Moksliniai pasiekimai ir Nobelio premija

1997 m. Stevenas Chu gavo Nobelio fizikos premiją kartu su Klodu Koenu-Tannoudžiu ir Viljamu Filipsu už „metodus, kuriais naudojant lazerio šviesą šaldomi ir gaudomi atomai“ (angl. methods for cooling and trapping atoms with laser light). Šie metodai leido dar preciziškiau studijuoti atomų elgesį, tiksliau matuoti fundamentalius fizikinius dydžius ir suteikė impulsą tokioms technologijoms kaip atomų laikrodžiai bei kvantinės informatikos tyrimai. Jo indėlis — tiek eksperimentiniai sprendimai, tiek mokslinė vadovystė — prisidėjo prie ilgalaikio atomo aušinimo ir gaudymo tyrimų vystymosi.

Veikla politikoje: Energetikos sekretoriaus vaidmuo

2009–2013 m. Chu ėjo Jungtinių Valstijų energetikos sekretoriaus pareigas Administracijos paskyrimu. Šiuo laikotarpiu jis stengėsi derinti mokslinius duomenis su politika: skatino investicijas į energijos tyrimus ir plėtrą, ypač į atsinaujinančią energiją, efektyvumo priemones ir pažangias technologijas anglies dioksido emisijų mažinimui. Taip pat jis reikšmingai palaikė mokslinių tyrimų fondus ir iniciatyvas, skirtas inovacijoms energetikoje.

Jo požiūris kartais sulaukė kritikos — kai kurie priešininkai manė, kad pasiūlymai yra per daug brangūs arba politiškai neįgyvendinami, tuo tarpu rėmėjai gyrė jo dėmesį mokslui ir ilgalaikėms strategijoms. Per savo kadenciją Chu taip pat akcentavo tarpdisciplininius tyrimus ir bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų, privataus sektoriaus ir valdžios.

Po tarnybos ir nuolatinis indėlis

Po pasitraukimo iš vyriausybės Stevenas Chu grįžo į akademinę veiklą ir toliau reiškėsi moksle bei viešajame diskurse apie klimato kaitą ir energetiką. Jis pasisakė už agresyvesnę technologijų plėtrą, mokesčius arba prekybos mechanizmus anglies leidimams, investicijas į pažangias energijos kaupimo sistemas ir branduolinės energetikos saugos stiprinimą.

Požiūris į energetiką ir "gliukozės ekonomika"

Chu propaguoja idėją, kad sprendžiant klimato krizę būtina tiek mažinti išmetimus, tiek plėtoti naujas technologijas. Vienas iš jo platesnių vizijų paminėta tekste — „gliukozės ekonomika“ — reiškia biodegalų ar biomasės pagrindu gaminamos organinės medžiagos panaudojimą kaip energijos šaltinį ir žaliavą, kuri galėtų būti gaminama, perdirbama ir transportuojama panašiai kaip nafta, bet su mažesniu anglies pėdsaku. Tokia idėja kelia tiek galimybes, tiek klausimus dėl žemės naudojimo, biologinės įvairovės ir tiekimo grandinių tvarumo.

Paveldas ir reikšmė

Stevenas Chu yra pripažįstamas tiek už fundamentinius mokslo laimėjimus, tiek už pastangas sujungti mokslą ir politiką sprendžiant globalias energijos ir klimato problemas. Jo darbai atvėrė naujas laboratorijų galimybes kvantinės fizikos srityje, o jo viešoji veikla — paskatino diskusijas apie tai, kaip mokslas gali informuoti politinius sprendimus energetikos ir klimato srityse.

Be Nobelio premijos, Chu yra sulaukęs pripažinimo mokslinėje bendruomenėje ir gavęs kitų apdovanojimų bei garbės vardų. Jo karjera iliustruoja perėjimą nuo gryno fundamentinio mokslo prie aktyvaus mokslinio patarimo ir viešosios politikos formavimo.