Ernestas Dženingsas Fordas (vasario 13 d, 1919 - spalio 17 d, 1991) - amerikiečių kantri muzikos ir gospelo dainininkas ir aktorius.

Antrajame pasauliniame kare jis tarnavo bombonešiu ir vykdė skrydžius virš Japonijos.

Per savo muzikinę karjerą jis išleido 57 studijinius albumus ir 83 singlus. 1955 m. jis atliko dainą "Sixteen Tons". Įraše jis spragsėjo pirštais. Daina buvo parduota daugiau nei milijono kopijų tiražu.

1964 m. jis pelnė "Grammy" apdovanojimą už geriausią albumą.

1962-1965 m. jis vedė dieninę pokalbių ir pramoginę laidą "The Tennessee Ernie Ford Show" (vėliau "Hello, Peapickers").

1990 m. jis buvo išrinktas į kantri muzikos šlovės muziejų, o 1994 m. - į Gospel muzikos šlovės muziejų.

Jis mirė nuo kepenų nepakankamumo 1991 m. spalio 17 d. Restone, Virdžinijos valstijoje.

Ankstyvasis gyvenimas

Ernestas Fordas gimė 1919 m. vasario 13 d. Jungtinėse Valstijose. Jaunystėje jį įkvėpė tiek pietų kantri tradicijos, tiek bažnytinis gospelas – dainavimas bažnytiniuose ansambliuose ir vietinė radijo muzika padėjo išugdyti jo žemą, sodrų baritoną, tapusį vėlesnės karjeros vizitine kortele.

Karinė tarnyba

Per Antrąjį pasaulinį karą Fordas tarnavo JAV Kariuočių oro pajėgų bombonešio įguloje kaip bombardierius. Tarnybos metu jis dalyvavo skrydžiuose virš Japonijos, ko pasekoje karo patirtys turėjo įtakos jo asmenybės formavimuisi ir vėlesnei kūrybai.

Muzikos karjera

Po karo Fordas tęsė darbą radijo ir įrašų srityje. Per gyvenimą jis išleido 57 studijinius albumus ir 83 singlus, tarp kurių pats garsiausias tapo 1955 m. įrašas "Sixteen Tons". Ši daina, parašyta Merle Travis, Fordo atlikime tapo pasauliniu hitu – įraše jis spragsėjo pirštais, o jo charakteringas baritonas ir ekspresyvus frazavimas suteikė kūriniui atpažįstamą skambesį. Singlas buvo parduotas daugiau nei milijono kopijų tiražu ir sulaukė aukštų vietų populiariausių dainų sąrašuose.

Fordas taip pat nuosekliai įrašinėjo gospelo repertuarą – šios dainos ir albumai plačiai paplito tarp tikinčių klausytojų ir prisidėjo prie jo reputacijos kaip vieno ryškiausių šalies gospelo atlikėjų. Jo repertuare buvo tiek liaudiškų kantri kūrinių, tiek religinių himnų, o sceninis braižas leido jam sėkmingai prasilieti su populiariosios muzikos auditorija.

Televizija ir viešasis įvaizdis

1962–1965 m. Fordas vedė dieninę televizijos laidą "The Tennessee Ernie Ford Show", vėliau žinomą kaip "Hello, Peapickers". Laida apjungė muzikinius pasirodymus, pokalbius ir lengvą pramogą; ją žiūrėjo plati auditorija, o Fordo nuoširdus stilius ir humoro jausmas padėjo jam tapti mylimu televizijos veidu. Jis dažnai pristatė tiek kantri, tiek gospelo talentus, skatindamas žanrų kryžminimą ir populiarumą.

Apdovanojimai ir pripažinimas

Fordas pelnė daug apdovanojimų ir pagarbos muzikos pasaulyje. 1964 m. jis gavo "Grammy" apdovanojimą už geriausią albumą. 1990 m. jis buvo išrinktas į kantri muzikos šlovės muziejų, o 1994 m., po mirties, įrašytas į Gospel muzikos šlovės muziejų. Šios nominacijos patvirtina jo įnašą tiek į kantri, tiek į gospelo muzikos tradicijas.

Mirtis ir palikimas

Tennessee Ernie Fordas mirė 1991 m. spalio 17 d. nuo kepenų nepakankamumo Restone, Virdžinijos valstijoje. Jam buvo 72 metai. Palikimas apima platų diskografiją, įtaką tiek kantri, tiek gospelo atlikėjams ir prisiminimą kaip atlikėją, kuris sugebėjo sujungti komerciškumą su nuoširdumu.

Jo charakteringas baritonas, sceninis žavesys ir gebėjimas perteikti tiek žemiškas, tiek dvasines temas padarė Fordą viena ryškiausių XX a. vidurio Amerikos muzikos figūrų. Daug jo įrašų ir televizijos pasirodymų tebėra vertinami istorikų ir muzikos mylėtojų, o jo kūrinių sėkmė, ypač "Sixteen Tons", išlieka muzikos istorijos klasika.