Thomas Wolsey – Anglijos kardinolas ir Henriko VIII patarėjas (1471–1530)
Thomas Wolsey (1471–1530) – ambicingas kardinolas ir Henriko VIII patarėjas; nuo kuklių šaknų iki valdžios aukštumų, įtakos ir dramatiško nuopuolio istorija.
Thomas Wolsey (gimė 1471–1476 m. Ipsviče, Suffolke; mirė 1530 m. lapkričio 29 d.) buvo viena įtakingiausių Anglijos politinių ir bažnytinių figūrų XVI a. – valstybės veikėjas, arkivyskupas ir kardinolas. 1515 m. jis gavo kardinolo titulą. Kilęs iš kuklios šeimos, Wolsey greitai kopė karjeros laiptais ir tapo pagrindiniu patarėju Anglijos karaliui Henrikui VIII, kol dėl nesusitarimų dėl karaliaus santuokos ir kitų nesėkmių pateko į nemalonę.
Ankstyvieji metai ir išsilavinimas
Wolsey gimė skurdžiai gyvenusioje šeimoje – dažnai minima, kad jo šeima dirbo mėsininko verslu Ipsviče. Jaunystėje jis gavo geresnį išsilavinimą nei dauguma tuo metu kilusių iš panašių aplinkybių: mokėsi vietos mokykloje ir vėliau studijavo Oksfordo universitete. Savo gabumus ir ambiciją jis pavertė priemone įgyti valdančiųjų palankumą ir užimti aukštas bažnytines bei karininkystės pareigas.
Karjera, aukštos pareigos ir valdymas
Wolsey karjera buvo greita ir akivaizdžiai orientuota į centralizuotą valdžią. Jis ėjo svarbias pareigas – tarp jų buvo Lordas kancleris (Lord Chancellor) ir, vėliau, arkivyskupas. Jo įtaka politikai ir administracijai augo tiek dėl asmeninio artumo karaliui Henrikui VIII, tiek dėl gebėjimo valdyti biurokratiją ir teisinę sistemą. Jis vadovavo karališkiesiems teismams, prisidėjo prie teisės reformų ir siekė sustiprinti centrines valdžios institucijas.
Užsienio politika ir diplomatija
Kardinolas Wolsey buvo pagrindinis Anglijos užsienio politikos architektas Henriko VIII vardu. Jo diplomatijos rezultatai įtraukė:
- mėginimus suvienyti Europos valstybes derybomis ir sutartimis, tarp jų – garsusis 1518 m. pasiūlytas taikos susitarimas (Treaty of London) bei derybos, lydėjusios iškilmingus susitikimus su Prancūzijos karaliumi (pvz., Field of the Cloth of Gold 1520 m.),
- derybas su popiežiškuoju kuriju ir kitomis valstybėmis siekiant karaliaus interesų užsienyje.
Vis dėlto, nors Wolsey iš pradžių buvo sėkmingas diplomatijos srityje, vėlesnių dešimtmečių geopolitinės permainos ir Henriko noras anuliuoti santuoką su Kotryna Aragoniete (kad vėliau galėtų vesti Anne Boleyn) galiausiai parodė jo ribotą galimybę išspręsti sudėtingas tarptautines ir bažnytines problemas.
Vidaus politika, reformos ir kultūros rėmimas
Wolsey stipriai įsitraukė į vidaus administracijos organizavimą. Jis centralizavo administraciją, stiprino karališkųjų teismų vaidmenį ir skatino efektyvesnį mokesčių surinkimą. Taip pat buvo žinomas kaip mecenatas ir švietimo rėmėjas: jis įkūrė ir rėmė mokymo įstaigas, tarp jų – ženklų bandymą steigti kolegiją Oksforde, žinomą kaip Cardinal College (vėliau tapo Christ Church), kuriai skyrė lėšų ir turtą.
Konfliktai, nusileidimas ir mirtis
Nors Wolsey ilgą laiką mėgavosi karaliaus pasitikėjimu, jis turėjo daug priešų tarp didikų ir kitų dvarininkų. Per savo valdžią jis kėlė ir privačių interesų analizės, ir nepopuliarių mokesčių pritaikymų. Vienas iš reikšmingų klaidų žingsnių buvo vadinamasis „Amicable Grant“ 1525 m. – priverstinis mokesčių surinkimas karaliaus išlaidoms, kuris sukėlė visuomeninį pasipriešinimą ir sukrėtė jo reputaciją.
Didžiausias Wolsey nuosmukis buvo susijęs su Henriko VIII siekiu anuliuoti santuoką su Kotryna Aragoniete. Nepajėgdamas išgauti aiškaus popiežiaus sprendimo ir praradęs karaliaus pasitikėjimą, Wolsey 1529 m. buvo atleistas iš kanclerio pareigų. 1530 m. jam buvo pareikšti kaltinimai dėl išdavystės; kardinolas buvo suimtas ir išvyko į Londoną teismo procesui. Tačiau jis mirė 1530 m. lapkričio 29 d. pakeliui – areštuotas ir mirė netoli Leicesterio, kol buvo vežamas į Londono kalėjimą.
Paveldo įvertinimas
Thomas Wolsey paliko sudėtingą palikimą. Jis buvo sumanus administratorius ir ambicingas valstybės veikėjas, kuris modernizavo kai kuriuos valdžios mechanizmus ir rėmė švietimą bei kultūrą. Tačiau jo taktika, didelė įtaka ir kartais despotiški sprendimai sukėlė daug priešiškumo. Galutinis jo žlugimas – dalis platesnių permainų, vedusių prie religinių ir politinių pokyčių Anglijoje, kuriuos reikšmingai pajuto vėlesnės Henriko VIII reformos bei anglų reformacija.
Trumpai:
- Gimė Ipsviče, Suffolke apylinkėse; kilęs iš kuklios šeimos.
- Tapęs kardinolu (1515 m.) ir arkivyskupu, jis išlaikė didelę įtaką Henriko VIII valdymui.
- Buvo valstybės diplomatijos ir vidaus administracijos formuotojas, tačiau nukentėjo dėl nesėkmingų politikos sprendimų ir karaliaus santuokos bylos.
- Mirė 1530 m. lapkričio 29 d. pakeliui į teismą, palikęs tiek pasiekimų, tiek prieštaringų vertinimų palikimą.
Chronologija
- 1471-1476 m. gimė Ipsviče.
- 1498 m. kovo 10 d. įšventintas kunigu.
- 1509: Lincolno dekanas; paskirtas karaliaus almonieriumi ir Tarybos nariu.
- 1514: Tomas Moras įsidarbino pas jį, kad rūpintųsi jo pajamomis.
- 1515 m. Jorko arkivyskupas ir Anglijos lordas kancleris.
- 1515 m. rugsėjo 10 d.: popiežius Leonas X paskyrė Wolsey kardinolu.
- 1516: Iš Leono X gavo kardinolo legato titulą. Jis ėmėsi perimti trisdešimties vienuolynų valdas ir iškėlė save kandidatu į popiežius.
- 1518 m. Bath and Wells vyskupas (dar būdamas Jorko arkivyskupu)
- 1522: atsisakė Bath and Wells vyskupystės
- 1525 m. Oksforde įsteigė Kardinolų koledžą (vėliau - Kristaus bažnyčią), vieną didžiausių ir turtingiausių Oksfordo universiteto koledžų.
- 1529 m.: Volsis, norėdamas, kad popiežius liktų patenkintas, ėmė keisti savo požiūrį, o tai pakirto jo pasitikėjimą karaliumi. Rudenį, paskatintas Anos Boleyn, Henrikas VIII pateikė kaltinimus Tomui Volsei. Jis buvo atleistas iš lordo kanclerio pareigų ir iš jo buvo atimta nuosavybė, įskaitant Whitehall rūmus, į kuriuos Henrikas nusprendė vykti gyventi vietoj Vestminsterio rūmų.
- 1530 m. lapkričio 29 d: Jis mirė nuo išsekimo Lesteryje, kai buvo vežamas į Londono Tauerį.
Ieškoti