Valya Mladenova Balkanska (g. 1942 m. sausio 8 d.) - bulgarų liaudies muzikos dainininkė, labiausiai žinoma dėl tradicinės Rodopų muzikos interpretacijų. Ji tarptautinį pripažinimą įgijo atlikusi dainą Izlel je Delyo hajdutin, kuri 1977 m. buvo įdėta į kosminį auksinį įrašą ir išsiųsta į kosmosą zondų "Voyager 1" ir "Voyager 2" laivais.
Ankstyvas gyvenimas ir muzikinis kelias
Balkanska gimė nedidelėje kaimo bendruomenėje netoli Ardos, Rodopų kalnuose. Nuo vaikystės ji dainavo vietines liaudies dainas, kurias išmoko iš mamos ir močiutės bei iš darbo ir kaimo švenčių tradicijų. Jaunystėje ji tapo pagrindine Rodopų valstybinio liaudies dainų ir šokių ansamblio soliste; tuo metu jai buvo apie 18 metų. Per ilgą karjerą ji įrašė ir atliko daugiau nei 300 liaudies kūrinių, daugiausia iš Rodopų regiono repertuaro, kuriam būdingas specifinis polifoninis dainavimo stilius ir tradiciniai instrumentai, tokie kaip dūdmaišis (bulg. gaida).
"Izlel je Delyo hajdutin" — daina, kuri keliauja į žvaigždes
Svarbiausias Balkanskos karjeros momentas buvo daina "Izlel je Delyo hajdutin", kurią ji įrašė kartu su dūdmaišininku Dimitaru Petkovskiu. Ši tradicinė daina pasakoja apie hajduką Delyo — maištininką ir liaudies herojų Rodopų pasakojimuose. Dainos atlikimas pasižymi emocingu, ilgu balsu ir tradiciniu gaidos akompanimentu, todėl ji tapo išraiškingu pavyzdžiu, atstovaujančiu Bulagrijos ir Balkanų folkloro skoniui.
1972 m. ši daina buvo pasirinkta kaip dalis "Voyager Golden Record" — simbolinio įrašo, sudaryto iš muzikos, garsų ir vaizdų, skirtų perduoti informaciją apie Žemės kultūrą galimai egzistuojančioms už Žemės ribų civilizacijoms. NASA kopijas šio auksinio įrašo įdėjo į zondus "Voyager 1" ir "Voyager 2", paleistus 1977 m. rugpjūčio mėn. Pasak vieno iš "Voyager" auksinio įrašo kūrėjų Karlo Sagano (Carl Sagan), tas įrašas yra simbolinis laiko kapsulės bandymas, skirtas parodyti mūsų planetos muzikinę įvairovę — ir, jo žodžiais, jį galėtų suprasti ar atsakyti tik labai pažengusios ateivių civilizacijos.
Vėlesnė veikla ir paveldas
Per visą karjerą Balkanska išlaikė artimą ryšį su savo regiono muzika ir žmonėmis, dažnai dalyvavo koncertuose, festivaliuose bei nacionaliniuose renginiuose, populiarinančiuose bulgarų liaudies dainas. 2004 m. ji išleido albumą "Glas ot vechnostta" ("Balsas iš amžinybės"), kuriame pateikti keli populiariausi jos kūriniai, tokie kaip "A bre yunache ludo i mlado", "Goro le goro zelena" ir "Maychinko stara maychinko". Balkanska tapo plačiai pripažinta figūra Bulagrijos kultūroje — jos balsas laikomas vienu ryškiausių šiuolaikinės bulgarų liaudies muzikos simbolių.
Jos įrašas ant Voyager zondų suteikė Balkanskai unikalų tarptautinį statusą: jos daina tapo dalimi žmonijos kultūrinio paveldo, skirto atstovauti Žemei už jos ribų. Balkanskos atlikimai ir toliau skatina susidomėjimą tradicinėmis Rodopų dainomis tarp jaunų atlikėjų ir klausytojų visame pasaulyje.