Alexandre Dumas fils (1824–1895) — „Dama su kamelijomis“ autorius

Alexandre Dumas fils — „Dama su kamelijomis“ autorius: Paryžiaus dramaturgas, įkvėptas meilės ir tragedijos, sukūrė ikoninio romano ir pjesės pagrindą, tapusį Verdi „Traviata“.

Alexandre Dumas, fils (pranc. fils – sūnus), (1824 m. liepos 27 d. – 1895 m. lapkričio 27 d.) buvo garsus prancūzų rašytojas ir dramaturgas, Alexandre Dumas, père (pranc. père – tėvas) sūnus. Kaip ir jo žymus tėvas, Dumas fils paliko reikšmingą pėdsaką XIX a. literatūroje ir teatre.

Alexandre Dumas fils gimė Paryžiuje, Prancūzijoje, kaip nesantuokinis siuvėjos Marie‑Catherine Labay ir rašytojo Alexandre Dumas sūnus. 1831 m. jo tėvas jį oficialiai pripažino ir pasirūpino, kad jaunasis Dumas gautų gerą išsilavinimą – jis lankė internatus, tarp jų Goubaux instituciją ir Bourbon koledžą. To meto įstatymai leido tėvui perimti vaiką iš motinos, o motinos kančia ir socialinė stigma vėliau stipriai įtakojo Dumas fils kūrybą: jis dažnai vaizdavo tragiškas ir socialiai atstumtas moterų figūras ir pabrėždavo literatūros moralinę paskirtį.

Jo tėvo giminėje buvo derinys tarp baltosios prancūzų aristokratijos ir juodaodžių haitiečių šaknų – Dumas seneliai iš tėvo pusės buvo baltasis prancūzų didikas ir jauna juodaodė haitietė. Mokydamasis internatinėse mokyklose Dumas fils ne kartą patyrė patyčias ir izoliaciją, kas taip pat atsiliepė jo asmenybei ir kūrybai.

1844 m. Dumas persikėlė gyventi pas tėvą į Saint‑Germain‑en‑Laye. Ten jis susipažino su Marie Duplessis, garsia kurtizana, kuri įkvėpė jo garsiausią kūrinį – romaną La Dame aux camélias („Dama su kamelijomis“). Romane atvaizduota tragiška meilės istorija tarp kurtizanos ir jauno vyro tapo didžiule sensacija: ji pasirodė plačiai skaitoma, vėliau buvo adaptuota į pjesę ir anglų kalboje dažnai žinoma kaip „Camille“ (ypač Jungtinėse Valstijose). Iš šios pjesės 1853 m. Verdi sukūrė operą La Traviata, kurios premjera įvyko 1853 m. Verdi vėliau prisipažino, kad rinkosi šią medžiagą ir dėl praktinių priežasčių, tačiau kūrinys sulaukė milžiniškos sėkmės.

Tarp dramaturginių pasiekimų svarbiausias buvo jo požiūris į moralę: 1858 m. pjesėje Le fils naturel („Nesantuokinis sūnus“) Dumas argumentavo, kad vyras, tapęs tėvu už santuokos ribų, turi moralinę atsakomybę pripažinti vaiką ir, jei reikia, vesti vaiką pagimdžiusią moterį. Šis moralinis imperatyvas ir gailestingas požiūris į išstumtas moteris tapo vienu iš jo kūrybos leitmotyvų.

Nors Dumas fils savo karjeroje daugiau dėmesio skyrė dramatikai, jis taip pat rašė romanus – pusiau autobiografinis L'Affaire Clemenceau (1867 m.) sulaukė tam tikros auditorijos dėmesio. Vis dėlto teatro kūryba dominuoja jo palikime ir būtent ji padarė jį žinomu plačiajai publikai.

1864 m. Dumas vedė Nadeždą Naryškiną (Nadeždą Naryškiną), su kuria susilaukė dukters. Po pirmosios žmonos mirties jis vėliau vedė Henriette Régnier. Jo asmeninis gyvenimas, santykiai su moterimis ir šeimos aplinkybės dažnai atsispindėjo jo kūriniuose.

1874 m. Dumas buvo priimtas į Prancūzų akademiją, kas buvo svarbus jo prestižo patvirtinimas. 1894 m. jam buvo suteiktas Garbės legiono ordinas.

Sūnus Alexandre'as Dumas mirė 1895 m. lapkričio 27 d. Marly‑le‑Roi, Yvelines, ir buvo palaidotas Paryžiaus Monmartro kapinėse (Cimetière de Montmartre). Kai kurie biografai pažymi, kad jo kapas yra netoli Marie Duplessis – tariamai vos už kelių dešimčių metrų, kas literatūriškai paryškina jo ryšį su moterimi, kuri buvo kūrybinė inspiracija.

Palikimas: Dumas fils išliko žinomas kaip autorius, kuris į teatro sceną atnešė didelį susidomėjimą socialinėmis ir moralinėmis temomis — ypač „kritinių“ moterų likimu, kurtizanų ir „paskutiniųjų“ herojų portretams. Jo kūriniai tapo pagrindu operoms, filmams ir teatrinėms adaptacijoms ir iki šiol lieka dalimi diskusijų apie XIX a. moralės standartus ir literatūros vaidmenį juos atspindint.

Svarbiausi kūriniai (santrauka):

• La Dame aux Camélias („Dama su kamelijomis“) – romanas ir pjesės adaptacija, tapusi pagrindu Verdi operai La Traviata;
• Le fils naturel („Nesantuokinis sūnus“, 1858) – pjesė, iškėlusi moralines pareigas tėvui;
• L'Affaire Clemenceau (1867) – pusiau autobiografinis romanas;
• daugelis kitų pjesių, kurios ilgą laiką dominavo rimtosios prancūzų scenos repertuare XIX a. antrojoje pusėje.

Dumas fils išliko ir kaip literatūrinis moralistas, ir kaip žmogus, kurio asmeninis gyvenimas ir socialinis kontekstas stipriai formavo jo meninę viziją. Jo darbai tebėra nagrinėjami tiek literatūros, tiek teatro istorijos studijose.

Paieška pagal raidę