Herbertas G. Wellsas — mokslinės fantastikos pradininkas, "Laiko mašina"

Herbertas G. Wellsas — mokslinės fantastikos pradininkas; sužinokite apie jo gyvenimą, žymiausius romanus (Laiko mašina, Nematomas žmogus) ir literatūrinį palikimą.

Herbertas George'as Wellsas (1866 m. rugsėjo 21 d. – 1946 m. rugpjūčio 13 d.) — anglų rašytojas. Jis gimė Bromlyje, Kente. Parašė apie 50 knygų ir daugybę trumpų apsakymų. Jis buvo vienas iš mokslinės fantastikos kūrėjų, taip pat rašė romanus ir utopijas. Parašė tokias knygas kaip Nematomas žmogus, Laiko mašina, Daktaro Moro sala ir Pasaulių karas. Jis dažnai aiškino, kaip dalykai, apie kuriuos rašė, gali realiai įvykti. Pagal kai kurias jo knygas buvo sukurti filmai. Jis sirgo diabetu. Mirė Londone.

Gyvenimas ir išsilavinimas

Wellsas gimė kuklioje šeimoje ir vaikystėje gavo tik ribotą formalų išsilavinimą. Jaunystėje jis dirbo mokytoju ir įvairius fizinius darbus, o vėliau studijavo gamtos mokslus Londono Normal School of Science (dabar Royal College of Science), kur mokėsi biologijos. Šios gamtos mokslų žinios vėliau stipriai paveikė jo rašymą — jis aiškiai suprato mokslo principus ir dažnai juos integravo į savo kūrinius.

Kūryba ir temos

Wellsas rašė plačiai: nuo trumpų fantastinių istorijų iki didelių romanų ir publicistikos. Jo kūrybai būdingi šie bruožai:

• Mokslo ir technologijų įžvalgos: daug kūrinių remiasi moksliniais spėjimais ir jų galimomis pasekmėmis.
• Socialinės bei politinės temos: Wellsas domėjosi socializmu, lygybe, ateities visuomenės formomis ir dažnai vaizdavo utopijas arba perspėjimus.
• Etinės dilemos: jo veikaluose svarstomos moralinės pasekmės, kai žmogus gauna didžiulę galią ar naujas technologijas.

Svarbiausi kūriniai (trumpai)

• Laiko mašina (1895) — trumpas romanas apie keliones laiku ir socialinę žmogaus evoliucijos viziją.
• Daktaro Moro sala (1896) — romanas apie mokslo hubrisą, kai eksperimentai su gyvybe virsta siaubu.
• Nematomas žmogus (1897) — istorija apie mokslininką, atradusį nematomumo paslaptį ir susiduriantį su izoliuotumu bei destrukcija.
• Pasaulių karas (1898) — vienas žymiausių pirmųjų ateivių invazijos siužetų, paveikęs daugelį vėlesnių fantastikos kūrinių.
• Be grožinės literatūros, Wellsas parašė ir populiariosios mokslinės bei politinės publicistikos darbų, pvz., apie ateities prognozes ir istorijos santraukas.

Įtaka ir adaptacijos

Wellso idėjos stipriai paveikė mokslinės fantastikos žanrą: jis plėtojo ne tik nuotykių, bet ir intelektualios „mokslinės romantiškosios“ fikcijos tradiciją. Daug jo romanų ir apsakymų perkelta į kiną, radiją ir teatrą; kai kurios ekranizacijos tapo kultinėmis, o jo mintys apie visuomenę, karą ir technologijas išlieka aktualios iki šiol.

Asmeninis gyvenimas, sveikata ir mirtis

Wellsas gyveno audringą asmeninį gyvenimą, turėjo kelis santuokinius ryšius ir daug romansų; daugelis jo asmeninių pažiūrų buvo plačiai diskutuojamos. Vėlesniais metais jis sirgo diabetu, o 1946 m. mirė Londone. Jo mirtis pažymėjo vieno iš produktyviausių ir įtakingiausių XX a. rašytojų gyvenimo pabaigą.

Palikimas

Herbertas G. Wellsas dažnai vadinamas vienu iš mokslinės fantastikos pradininkų dėl savo įtakos žanrui ir gebėjimo derinti mokslą su literatūra. Jo kūriniai ne tik pramogavo, bet ir skatino mąstyti apie technologijų ir visuomenės santykį — todėl Wellsas išlieka svarbiu reference tašku literatūros, kino ir mokslo populiarinimo istorijoje.

Paieška pagal raidę