Utopija
Utopija - taip vadinama įsivaizduojama bendruomenė ar visuomenė, kurioje veikia tobula įstatymų ir politikos sistema.
Šį žodį seras Tomas Moras sugalvojo savo 1516 m. knygoje "Utopija". Knygoje buvo rašoma apie išgalvotą salą Atlanto vandenyne. Šis žodis buvo vartojamas ir tobulai visuomenei, ir literatūroje apibūdinti. Gimininga idėja yra distopija.
Yra buvę daug utopijų, pagrįstų politika, ekonomika, religija, ekologija. Kai kurios iš jų buvo propaguojamos knygose ir brošiūrose, kai kurios - kaip tikros bendruomenės. Praktiškai bandymai kurti utopijas atrodo pasmerkti, nes geri ketinimai susiduria su problemomis. Dauguma literatūrinių utopijų iš tikrųjų yra esamų visuomenių satyros.
Kairysis skydas (Žemiškasis rojus - Edeno sodas) iš Hieronymus Bosch paveikslo "Žemiškųjų malonumų sodas".
Literatūros pavyzdžiai
- Platono "Respublika" (~380 m. pr. m. e.) yra viena ankstyviausių utopijos koncepcijų.
- Augustino iš Hipono (413-426 m.) "Dievo mieste" aprašomas idealus miestas - "amžinoji" Jeruzalė, visų krikščioniškų utopijų archetipas.
- Francis Bacon Naujoji Atlantida (1627 m.).
- Džonatano Svifto (Jonathan Swift) "Guliverio kelionės" (1726) - satyra apie žmogaus prigimtį ir keliautojų pasakas.
- Samuelio Butlerio "Erewhon" (1872 m.) - satyrinė utopija.
- Williamo Morriso "Naujienos iš niekur" (1892). Niekur: vieta be politikos, ateities visuomenė, pagrįsta bendra nuosavybe ir demokratine gamybos priemonių kontrole.
- H. G. Wellso "Šiuolaikinė utopija" (1905).
- George'o Orwello "Devyniolika aštuoniasdešimt keturi" (1949) - distopija.
