Herbertas George'as Wellsas — anglų mokslinės fantastikos rašytojas
Herbertas G. Wellsas — mokslinės fantastikos pradininkas; pranašiški romanai (Laiko mašina, Nematomas žmogus, Pasaulių karas) ir didelė įtaka literatūrai bei kinui
Herbertas George'as Wellsas (1866 m. rugsėjo 21 d. – 1946 m. rugpjūčio 13 d.) – anglų rašytojas. Jis gimė Bromlyje, Kente. Parašė apie 50 knygų, tarp kurių yra romanų, apsakymų, eseistikos ir istorinių veikalų. Jis yra laikomas vienu iš mokslinės fantastikos kūrėjų ir reikšmingu XX a. intelektualu: be grožinės literatūros, rašė ir romanus bei utopijas, taip pat publicistiką apie visuomenę, mokslą ir politiką.
Biografija ir karjera
Wellsas kilęs iš kuklios šeimos; jaunystėje dirbo siuvyklos mokiniu ir mokytojavo. Studijavo gamtos mokslus Normal School of Science Londone (vėliau dalis Imperial College), kur domėjosi biologija ir mokėsi pas žinomą mokslininką T. H. Huxley. Literatūrinį pripažinimą pelnė 1890–1900 m. dešimtmečiu, išleidęs kelis trumpus fantastinius romanus, kuriuose mokslas ir socialinė kritika susipina su nuotykiu ir spekuliacija.
Svarbiausi kūriniai
Tarp žinomiausių Wellso romanų yra Nematomas žmogus, Laiko mašina, Daktaro Moro sala ir Pasaulių karas. Šios knygos nagrinėja temas, tokias kaip technologijų poveikis visuomenei, biologijos ir evoliucijos klausimai, klasės ir moralės konfliktai, taip pat žmonijos vieta laike ir Visatoje. Be jų, Wellsas parašė ir rimtesnių utopinių ir istorinės apimties veikalų, pavyzdžiui, A Modern Utopia ir The Outline of History, kuriuos skaitytojai vertino tiek dėl idėjų, tiek dėl ambicijų apimties.
Stilius ir idėjos
Wellsas buvo žinomas kaip aiškus pasakotojas, kuriam rūpėjo ne tik intriguojanti siužeto linija, bet ir socialinė potekstė. Jo kūryboje dažnai atsispindi mokslinis smalsumas ir politinis susirūpinimas: jis nagrinėjo, kaip mokslo pažanga gali pakeisti žmogų ir visuomenę, ir siūlė utopines bei distopines vizijas. Vėliau savo gyvenime aktyviai reiškėsi politikoje, propaguodamas socializmą, pasaulinį bendradarbiavimą ir taiką; kai kuriais klausimais (pvz., eugenikos idėjomis) vėliau buvo kritikuojamas.
Adaptacijos ir poveikis
Pagal kai kurias jo knygas buvo sukurti filmai, taip pat daug radijo, televizijos ir scenos adaptacijų. Jo idėjos ir vaizduotė turėjo didelį poveikį vėlesnėms fantastikos kartoms — rašytojams, kino kūrėjams ir mąstytojams — ir padėjo formuoti XX a. bei vėlesnės laikų populiariosios kultūros vizijas apie ateitį, technologijas ir katastrofas.
Asmeninis gyvenimas ir mirtis
Wellsas gyveno aktyvų asmeninį ir intelektualų gyvenimą, turėjo kelias santuokas ir daug ryšių su kitais to meto mąstytojais bei rašytojais. Ilgainiui sveikata prastėjo — jis sirgo diabetu. Mirė Londone 1946 m. rugpjūčio 13 d. Jo palikimas tebevartojamas literatūros studijose, populiariojoje kultūroje ir mąstymo apie mokslą bei visuomenę tradicijoje.
Trumpai: Herbertas George'as Wellsas – vienas iš mokslinės fantastikos pradininkų, parašęs apie 50 knygų, kurių temos apima mokslą, visuomenę ir ateitį; jo kūriniai iki šiol skaitomi ir pritaikomi kino bei teatro kūriniuose.

H. G. Wellso 1920 m.
Darbai
Biologija
- Gyvenimo mokslas. Londonas: Cassell (1933). Bendraautoriai: Džulianas Hakslis (Julian Huxley) ir G. P. Velsas (G. P. Wells).
Mokslinė fantastika
- Laiko mašina (1895)
- Daktaras Moro sala (1896)
- Nematomas žmogus (1897)
- "Pasaulių karas" (1898 m.)
- Pirmieji žmonės Mėnulyje (1901 m.)
Utopinės knygos
- Šiuolaikinė utopija (1905)
- Nauji pasauliai seniems (1908)
- Išlaisvintas pasaulis (1914)
- Būsimųjų įvykių forma (1933)
- Naujojo pasaulio vadovas (1941)
- Protas ant ribos (1945 m.)
Romanai
- Meilė ir ponas Lewishamas (1900 m.)
- Kipps (1905)
- Ann Veronica (1909 m.)
- Ponas Polis istorija (1910 m.)
Ieškoti