Heinrichas Vilhelmas Šotas (Heinrich Wilhelm Schott) – austrų botanikas, specializavęsis aroidų (Araceae) tyrimuose, plačiai žinomas dėl savo sistematikos darbų, augalų aprašymų ir sodininkystės inovacijų.

Gyvenimas ir karjera

Jis gimė 1794 m. sausio 7 d. Brno, Moravijos, tuo metu priklausiusioje Austrijos imperijai (dabar Čekija). Vaikystę ir jaunystę praleido Vienoje, kur jo tėvas dirbo universiteto botanikos sodo vyriausiuoju sodinku. Vienos universitete Šotas studijavo botaniką, žemės ūkį ir chemiją ir buvo žinomo botanikos mokytojo Josepho Franzo von Jacquino (1766–1839) mokinys.

1815 m. jis pradėjo dirbti sodininku Austrijos floros sode prie Belvederio rūmų. 1817–1821 m. dalyvavo Austrijos ekspedicijoje į Braziliją, kur įkūrė introdukcinį sodą, ruošė augalus aklimatizavimui Europos sąlygoms, rengė ekspedicijas ir kaupė išsamius užrašus apie vietinę florą ir fauną. 1821 m. grįžęs į Vieną, vėl dirbo sodininku; 1828 m. buvo paskirtas Vienos karališkuoju sodinku (Hofgärtner), o 1845 m. tapo Šionbruno rūmų imperatoriškųjų sodų direktoriumi. 1852 m. jis vadovavo dalies rūmų sodų pertvarkymui pagal angliško sodo principus ir praturtino imperatoriškus sodus kolekcijomis iš Brazilijos.

Mokslinė veikla ir indėlis

Šotas ypatingą dėmesį skyrė aroidams (Araceae): jis aprašė daugybę naujų rūšių ir genčių, rengė išsamius taksonominius aprašus ir buvo vienas iš svarbiausių šios šeimos specialistų savo laikais. Jo darbai padėjo aiškiau suprasti aroidų sistematiką ir morfologiją bei turėjo ilgalaikį poveikį botanikos tyrimams.

Be taksonomijos, Šotas aktyviai dirbo ir sodininkystės praktikoje: jis organizavo augalų introdukciją į Europą, kūrė aklimatizavimo sodus, eksperimentavo su kalnų augalų (augančių aukščiau medžių linijos) pritaikymu ir Vienoje, Belvederyje, įkūrė Alpių sodą, skirtą aukštikalnių florai. Jo parengti kolekciniai augalai ir tvarkomi sodai prisidėjo prie Austrijos imperatoriškųjų sodų botaninės įvairovės ir edukacinės paskirties.

Paveldas ir pripažinimas

  • Šotas parašė svarbius aroidų aprašus ir monografinius darbus, kurie tapo nuorodomis vėlesniems taksonomams ir botaniniams tyrimams.
  • Jo surinktų ir aprašytų egzempliorių dalis saugoma Vienos institucijose (pvz., gamtos istorijos muziejaus herbariume), todėl jo kolekcijos tebėra naudingas šaltinis mokslui.
  • Už nuopelnus botanikai jo vardu pavadintos kelios rūšys ir augalų taksonai, taip pat jam pagerbti suteikti pavadinimai atsispindi botanikoje.
  • Botanikos autorių santrumpa tarptautiniuose taksonomijos dokumentuose yra „Schott“.

Jis mirė 1865 m. kovo 5 d. Šionbruno rūmuose Vienoje. Jo darbai ir kolekcijos išliko svarbiu indėliu į aroidų tyrimus ir Europos sodininkystės raidą.