Hieracium (gudobelė): apibrėžimas, rūšys ir dauginimasis
Hieracium – tai gudobelė. Ši saulėgrąžų gentis apima labai daug formų ir aprašomų taksonų: daugiau kaip dešimt tūkstančių rūšių ir porūšių, ypač kai įtraukiami smulkūs, vietiniai „mikrorūšių“ aprašymai.
Hieracium dažnai vadinama angliškai „hawkweed“. Lietuviškai pavadinimas „gudobelė“ kartais vartojamas ir šiai genčiai, tačiau tas pats vietinis terminas gali reikšti ir kitus augalus (pavyzdžiui, gudobelę – Crataegus), todėl reikėtų būti atsargiems identifikuojant pagal pavadinimą.
Rūšys ir klasifikacija
Gentis yra sudėtinga taksonomiškai. Kai kurie botanikai skirsto šiuos augalus į dvi atskiras gentis: Hieracium ir Pilosella. Pastaroji (Pilosella) išsiskiria kai kuriomis morfologinėmis ypatybėmis, pavyzdžiui, polinkiu leisti šoninius plazdurius (angl. stolonus), kitokia plaukelių struktūra ir formomis. Dėl poliploidijos, hibridizacijos ir apomiksijos (be lytinio dauginimosi) grupėje susidarė daug vietinių variantų ir „mikrorūšių», todėl skirstymas išlieka diskutuotinas.
Išvaizda
Gudobelės paprastai turi šias bendras ypatybes:
- lapų rozetė prie pat žemės ir dažnai papildomi stiebiniai lapeliai;
- žiedynai – gausūs skėčių ar lazdelių pavidalo žiedynai, kiekviename „žiedyne“ – daugybė geltonų žiedų, panašių į kiaulpienės (tik visi žiedai yra liežuviniai/ligulėti);
- stiebai ir lapai gali būti plaukėti arba nugludinti, plaukeliai svarbūs rūšies nustatymui;
- vaisius – sausasis vienaragis (achenė) su pūkuotu pappu, leidžiančiu vėjo pagalba išnešti sėklas.
Dauginimasis
Šios genties augalai gali dauginis įvairiais būdais. Tekste minėta, kad jos dauginasi lytiškai - sėklomis, tačiau situacija yra sudėtingesnė: daugelis Hieracium rūšių gali daugintis ir lytiniu, ir nelytiniu (apomiktiniu) būdu. Daugelyje rūšių dominuoja apomiksija (agamospermija) – sėklos susidaro be apvaisinimo ir yra praktiškai genetiškai identiškos motininiam augalui. Be to, kai kurios rūšys (ypač Pilosella) plinta vegetatyviai per šliuzus arba šakniastiebius, todėl jos gali greitai užimti didesnes teritorijas.
Buveinė ir ekologinė reikšmė
Hieracium gentis paplitusi Šiaurės pusrutulyje – Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, taip pat kai kuriose kitose klimato zonose. Augalai auga pievose, ganyklose, pakelėse, kalvotose ir uolingose vietose; kai kurios rūšys – kaip piktžolės ganyklose – gali mažinti veja ir geros žolės kiekį. Juos neretai sutinkame sausesnėse, gerai apšviestose vietose, kur jie elgiasi kaip pionieriniai augalai.
Poreikis tvarkyti ir žemės naudojimas
Kai kurios Hieracium rūšys gali tapti invazinėmis ganyklose ir soduose, mažindamos žolės produktyvumą. Kontrolės priemonės apima mechaninį ravėjimą (pašalinant šaknis ir rozetes), sistemingą šienavimą prieš žydėjimą arba cheminių priemonių naudojimą ten, kur išlikimą sunku kontroliuoti. Prevencinė priežiūra – tankesnė pievų priežiūra ir agrotechninės priemonės – padeda sumažinti šių augalų plitimą.
Naudojimas ir pastebėjimai
Nors Hieracium nėra plačiai naudojama komerciškai, kai kurios rūšys buvo vartojamos tradicinėje medicinoje ar kaip pašariniai augalai vietovėse, kur jos paplitusios. Dėl sudėtingos taksonomijos ir plataus intra-rūšinio kintamumo, identifikuojant konkrečias rūšis patartina naudotis specialistų literatūra arba konsultuotis su botaniku.
